Birutė NENĖNIENĖ
Pažymint Vokietijos Oldenburgo krašto „Carito“ ir Maltos ordino pagalbos organizacijų bendradarbiavimo su Lietuva dvidešimtmetį, Vilkaviškio rajone lankėsi vokiečių šeimų atstovų delegacija iš Oldenburgo krašto, Vechtos regiono, Visbeko vietovės.
Lankė įstaigas ir namus
Svečių vadovu buvo Alfonsas Hopingas, kuriam už geranorišką, nuoširdžią ir didelę pagalbą sprendžiant socialines problemas – nuolatinę pagalbą Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namams – suteiktas Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas.
Kartu atvyko už analogiškus nuopelnus Marijampolės miesto garbės piliečio vardą gavęs A. Hopingo bendradarbis ir bendramintis Klemensas Rottinghausas.
Mūsų rajone vokiečiai svečiavosi Alvito šv. Kazimiero globos namuose, aplankė kai kurias šioje įstaigoje įkurdintų vaikų šeimas.
Kiti jų maršrutai nusidriekė į įvairias Vilkaviškio vyskupijos ir Lietuvos vietas: vaikų ir senelių globos įstaigas Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Kapčiamiestyje, Lazdijuose, Telšiuose ir kitur, su kuriomis ištisą dvidešimtmetį palaikomi partnerystės ryšiai.
Padėkos malda
Prieš kelias savaites į Vokietijos Oldenburgo kraštą kartu pažymėti savanoriškos pagalbos ir partnerystės 20-mečio buvo pakviesti visų Lietuvos vyskupijų atstovai, tarp jų – ir Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorius kun. Vytautas Kajokas.
Šioje delegacijoje buvo arkivyskupas S. Tamkevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas.
Praeitą penktadienį svečių delegaciją rajono Savivaldybėje priėmė meras A. Bagušinskas.
Sekmadienį kaip padėkos ženklą už partnerystę Vilkaviškio katedroje šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupijos „Carito“ organizacijos direktorius kun. Arvydas Liepa, kun. Vytautas Kajokas.
Šv. Mišiose dalyvavo vokiečiai, jų atstovas Svenas Hopingas vokiškai perskaitė sekmadienio skaitinių tekstą iš Šv. Rašto. Mišiose dalyvavo Vilkaviškio ir Marijampolės savivaldybių merai, Alvito vaikų globos namų gyventojai bei darbuotojai.
Parama sustiprina
Kalbėdamas apie bendradarbiavimą, Alvito vaikų globos namų direktorius V. Kajokas prisiminė bendradarbiavimo pradžią, akcentavo niekada nepamirštamus dalykus – tai, jog vokiečių organizuojama ir teikiama parama padrąsina, sustiprina, teikia vilties.
Kunigas padėkojo už šią partnerystę, virtusią draugyste. Juk su tais pačiais žmonėmis susitikta daug kartų Vokietijoje ir Lietuvoje, vokiečiai kaip savo vaikais domisi Alvite veikiančios įstaigos globotiniais bei tolimesniais jų keliais.
Suvienijo skausmas
A. Hopingas pasidalijo prisiminimais, kaip jo ir Klemenso Rottinghauso šeimas suvedė bendras skausmas, patyrus savų vaikų ligas ir netektis, kaip kilo idėja jų atminimą įprasminti, palengvinant Lietuvoje be tėvų globos liekančių vaikų dalią. Iniciatorius nudžiugino tai, kad juos suprato ir į veiklą įsitraukė daugelis Visbeko krašto vokiečių šeimų.
„Klemenso pakalbintas pirmą kartą į Lietuvą atvykau 1995 metais ir tai, ką pamačiau, patyriau kaimuose, šeimose, netilpo galvoje: argi gali taip gyvenime būti? Po metų vėl atvykau. Kai 1996 metais mirė mūsų sūnus, mudu su žmona Margret žmonių paprašėme vietoje gėlių nešti auką Lietuvos vaikams paremti.
Mes susitikome su Alvite dirbusia sesele Aurelija, ji mums parodė pastatą, kuriame galima būtų įsteigti vaikų namus. Sugrįžę į Vokietiją su Klemensu atidarėme specialią sąskaitą, suradome bendraminčių ir su jais sudarėme rėmimo sutartį penkeriems metams. Taip galėjome prisidėti prie vaikų globos namų remonto ir įkūrimo. 1999 metais nameliai su septyniais čia apgyvendintais vaikais buvo atidaryti”, – pasakojo kasmet į šiuos namelius atvykstantis Alfonsas Hopingas. Šį kartą jis viešėjo jau šešioliktąjį kartą, o pernai tapo šešioliktuoju rajono Garbės piliečiu.
Gyrė bendradarbiavimą
„Šią savigalbą iš pradžių vadinome rėmimo projektu, vėliau pervardijome į partnerystės projektą, o dabar jau sakome, kad tai – draugystės projektas“, – šiltai apie savo kaimo ir alvitiečių bendradarbiavimą kalbėjo A. Hopingas. Jis pagyrė rajono merą A. Bagušinską, kad rajono savivaldybėje plečiasi ir yra remiamos kaimo bendruomenės, kurios Vokietijoje labai stiprios ir veikia kaip socialinės pagalbos ląstelės visuomenėje.
Svečias kaip teigiamą valstybės ir bažnyčios bendradarbiavimo pavyzdį socialinėje srityje akcentavo Alvito parapijos vaikų globos namų gyvavimą.
Kaip meilės tarnystė
Vilkaviškio katedroje šv. Mišių pamoksle vyskupas R. Norvila priminė, kaip nuo pirmųjų Lietuvos atgautos nepriklausomybės metų užsimezgė graži draugystė su Šiaurės Vokietijos, Olandijos ir kitų šalių katalikų bendruomenėmis, kurios ištiesė nuoširdžią pagalbos ranką.
Iš pradžių ta pagalba reiškėsi labdaros forma: į Lietuvą atvežta drabužių, baldų, reikmenų parapijų raštinėms bei kitų tuo metu trūkstamų dalykų.
Per dvidešimtį metų susiklostė gražūs partnerystės, draugystės ryšiai su tų kraštų, ypač Vokietijos, katalikais, jaunimo organizacijomis.
Pasak vyskupo, vokiečiams ir kitų šalių katalikų bendruomenėms nebuvo kokio nors kito motyvo padėti mums – tai buvo tikra artimo meilė ir krikščioniško solidarumo tarnystė.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.