Nuo spalio 1 dienos įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, suteikę galimybę įteisinti savavališkas statybas. Negalima teigti, kad visi asmenys, savavališkai vykdę statybos darbus, bus „amnestuoti“, tačiau daugumai bus sudarytos itin palankios sąlygos įteisinti šias statybas.
Apie savavališkų statybų įteisinimo būdus informuoja Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Saulytis KURTINAITIS:
– Savavališka statyba laikoma statyba neturint statybą leidžiančio dokumento (jei jį turėti privaloma) arba statyba turint tokį dokumentą, tačiau statant nesilaikoma esminių projekto sprendinių: ne projekte nustatytoje vietoje, nesilaikant projekte nustatytų statinio matmenų reikalavimų ir pan.
Pažymėtina, kad savavališkos statybos gali būti įteisinamos laikantis principo „gali būti tik tai, kas gali būti“. Kitaip sakant, savavališką statybą galima įteisinti tik tuo atveju, jei savavališkai pastatytas statinys apskritai gali būti toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus, t. y. kai tokia statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Statybos įstatyme aprašyta keletas savavališkos statybos įteisinimo būdų.
Pirmasis būdas – itin palankus statytojui. Tai galimybė nelaukiant, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, pačiam kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant išduoti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą ir pateikiant visus reikalingus kitus dokumentus: projektą, bendraturčių sutikimus ir pan. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad tokio statinio statyba yra galima, turi išduoti minėtą dokumentą. Šiuo atveju statytojas naudojasi „švelniausiu“ savavališkos statybos įteisinimo būdu – jis tik gali būti nubaustas administracine tvarka ir tik tuo atveju, jei nėra pasibaigęs tokios nuobaudos skyrimo senaties terminas. Tačiau net ir skiriant administracinę nuobaudą šiuo atveju taikomos mažiausios baudos, nes savanoriškas kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas švelninančia aplinkybe. Šia itin palankia savavališkos statybos įteisinimo galimybe asmenys, savavališkai vykdę statybos darbus, gali pasinaudoti iki 2012 m. gruodžio 31 d., nelaukdami, kol savavališką statybą nustatys ir savavališkos statybos aktą surašys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Antrasis būdas. Net ir tuo atveju, jei nebus pasinaudota „švelniuoju“ savavališkos statybos įteisinimo būdu ir bus surašytas savavališkos statybos aktas, statytojui bus taikomos tam tikros lengvatos: jis per 6 ar net 9 mėnesius, jei esama ne nuo jo priklausančių trukdžių, turi teisę kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tik šiuo atveju, skiriant administracinę nuobaudą (jei nesuėjusi jos skyrimo senatis), jam nebus taikoma švelninanti aplinkybė. Be to, po savavališkos statybos akto surašymo iš savavališkos statybos vykdytojo bus pareikalauta per 6 ar 9 mėnesius nugriauti statinį ar tą statinio dalį, kurią jis pastatė savavališkai. Jei, kaip minėta, toks statinys gali būti toje vietoje, statytojui gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikalavimai nugriauti bus panaikinti ir savavališka statyba bus laikoma įteisinta. Šis būdas irgi bus taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Jei vis dėlto nebus pasinaudota minėtomis savavališkos statybos įteisinimo lengvatomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. nebebus galimybės pasinaudoti pirmuoju, „švelniuoju“, įteisinimo būdu. Be to, įteisinant savavališką statybą antruoju būdu, teks mokėti įmoką už tokios statybos įteisinimą. Įmokos dydis priklausys nuo savavališkai atliktų darbų masto. Pavyzdžiui, jei pagal Statybos įstatyme nurodytą formulę bus apskaičiuota, kad savavališkos statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 10 000 Lt, teks mokėti 1000 Lt įmoką, o jei 20 000 Lt – jau net 4000 Lt. Taigi, pvz., už dvigubai didesnės nei 10 000 Lt vertės atliktus minėtus darbus (įskaitant medžiagas) teks mokėti keturgubai. Mažiausios įmokos dydis – 300 Lt, o didžiausios – 500 000 Lt.
Pereinamuoju laikotarpiu esama ir tam tikrų specifinių savavališkos statybos įteisinimo atvejų, kuriuos čia ir paminėsiu.
Jeigu iki 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau dar nepateiktas reikalavimas nugriauti statinį, toks reikalavimas jam vis tiek bus pateiktas, nustatant 6 ar 9 mėnesių reikalavimo įvykdymo terminą. Šiuo atveju statytojas gali pasinaudoti antruoju savavališkos statybos įteisinimo būdu.
Jeigu iki 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pateiktas reikalavimas nugriauti statinį per tam tikrą terminą, kuris dar nesibaigė, šis terminas statytojui prašant gali būti pratęstas iki 2011 m. balandžio 1 d., o savavališka statyba irgi gali būti įteisinama antruoju būdu.
Jeigu iki 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pateiktas reikalavimas nugriauti statinį per tam tikrą terminą, kuris jau pasibaigė, šis terminas statytojui prašant gali būti pratęstas iki 2011 m. balandžio 1 d., o savavališka statyba irgi gali būti įteisinama antruoju būdu, tačiau tik tuo atveju, jei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys įpareigoti vykdyti reikalavimą dar nepriimtas teisme.
Jei ieškinys jau pasiekė teismą, reikalavimo įvykdymo terminas nepratęsiamas, tačiau net ir šiuo atveju statytojas gali prašyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bus pateiktas šis dokumentus, ji atsiims ieškinį.
Net įsiteisėjus teismo sprendimui nugriauti savavališkai pastatytą statinį, statytojui išlieka galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą ir sudaryti taikos sutartį su šio sprendimo vykdymo organizatore – Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jei statinio nugriovimas teismo sprendimu pavestas jai.
Visi šie savavališkos statybos įteisinimo būdai galimi tik tais atvejais, kai, kaip jau minėta, toks statinys iš viso gali stovėti toje vietoje. Jei statybą leidžiantis dokumentas savavališkai statybai įteisinti negali būti išduotas, statinį teks nugriauti.
Administracinių baudų, skiriamų už savavališką statybą, dydžiai fiziniams asmenims nustatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o juridiniams – Statybos įstatyme.
Pažymėtina, kad fiziniams asmenims numatytos dvigubai mažesnės baudos negu juridiniams. Priklausomai nuo statybos rūšies (naujo statinio statyba, rekonstravimas, remontas, griovimas) ir statinio kategorijos (ypatingas, neypatingas, nesudėtingas), fiziniams asmenims gali būti skiriamos nuo kelių šimtų iki 20 tūkstančių litų baudos, o jei statyba vyko saugomoje teritorijoje – numatytos dvigubai didesnės baudos.
Reikėtų priminti, kad Civilinio proceso kodekse yra numatyta už teismo sprendimo per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą statinį nevykdymą skirti nemažas baudas – iki 200 Lt už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Todėl asmenims, savavališkai vykdžiusiems statybos darbus ir nepasirūpinusiems įteisinti savavališkas statybas pirmiau minėtais būdais, įteisinti jas būtina suspėti būtent iki šio termino pabaigos, nes po to joks įteisinimo būdas nebegalės būti taikomas ir statinį teks nugriauti.
Nesirūpinant įteisinti savavališkai pastatytų statinių ir juos tinkamai sutvarkyti bei prižiūrėti, gali kilti ir didesnių pasekmių. Už netinkamai prižiūrimą savavališką statybą, jei dėl to įvyktų statinio avarija ir žūtų žmogus arba būtų sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, savavaliautojams gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė. Be to, ji gali būti taikoma ir nevykdant teismo sprendimo nugriauti statinį.
Apibendrindamas raginu savavališkų statybų vykdytojus nedelsti ir kreiptis dėl jų įteisinimo, nes pagal įteisinimo tvarką daugiau lengvatų suteikiama tiems, kurie skubiau kreipsis.
Konsultuotis įteisinimo klausimais galima rajono Savivaldybės administracijose, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamente, saugomų teritorijų direkcijose, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniame skyriuje – priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje buvo vykdoma savavališka statyba.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.