Kristina VAITKEVIČIENĖ
Į redakciją skambinę žmonės klausė, kas atsitiko, kad neįmanoma prisiskambinti Vilkaviškio darbo biržos telefonais. Ar tik šios įstaigos visiškai neuždarė?
Atvykus į darbo biržą pasitiko nejauki prietema ir tuštutėliai koridoriai. Pro stiklines duris matėsi daug tuščių kabinetų.
Pakalbinta dar neseniai buvusios Vilkaviškio darbo biržos (dabar tik skyriaus) direktorė Alė Stepulaitienė sakė, kad šiuo metu jų įstaigoje – permainų metas. Visa buhalterija perkelta į Marijampolės teritorinę darbo biržą, įstaigoje liko penkiolika žmonių iš dvidešimt aštuonių, o iš aštuoniolikos telefonų palikta šeši.
Pasak Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus direktorės Alės Stepulaitienės, aštuoni darbuotojai važinėja dirbti į Marijampolę, du išleisti į užtarnautą poilsį, vienas įdarbintas valymo paslaugas teikiančioje firmoje, dar vienas sukūrė savo verslą, o vienas liko bedarbis ir padidino skyriaus klientų skaičių.
– Mes jau nesame juridinis vienetas, likome tik jo padaliniu, – aiškino skyriaus direktorė. – Neturime personalo skyriaus, buhalterijos, bedarbių ir darbdavių atrinkimo į programas klausimai taip pat svarstomi Marijampolėje vieną kartą per savaitę. Tačiau pavyko išsaugoti Kybartų skyrių, kuris dabar vadinasi nuotoliniu Kybartų klientų aptarnavimo centru.
Toks biržos reformos tikslas buvo sumažinti biurokratinį aparatą ir palikti daugiau žmonių darbui su klientais. Taigi dabar visi likusieji Vilkaviškio skyriaus darbuotojai, išskyrus direktorę, dirba su ateinančiais interesantais.
Pasak direktorės, darbuotojams ir jai tenka daug ko mokytis. Vadovė pati sprendžia visus ūkinius klausimus, bet dėl to sakė nesiskundžianti. Vieną kartą per savaitę savo automobiliu A. Stepulaitienė važiuoja į Marijampolėje vykstantį skyrių vadovų susirinkimą.
Klientams niekas nepasikeitė. Jiems šiuo metu kaip tik yra lengviau, nes biržose naudojama tokia priemonė kaip nuotolinis žmonių informavimas ir bedarbiai ne taip dažnai kviečiami atvykti į skyrius. Jeigu atsiranda laisva darbo vieta ar žmogus siunčiamas į mokymo programą, jam išsiunčiama žinutė telefonu ir elektroniniu paštu (jeigu klientas jį turi). Išsiuntus informaciją tris kartus, bedarbis turi atvykti per tris dienas. Jeigu nesulaukiama jokios reakcijos, laikoma, kad klientas pasiūlymo atsisakė.
Šiuo metu ruošiama sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir rengiama nauja bedarbio atmintinė, kurioje labiau orientuojamasi į nuotolinį informavimą. Taip darbo biržos darbuotojai, užuot žymėję prisiregistruoti į priemones atvykusius bedarbius, gali daugiau laiko skirti darbdavių ir laisvų darbo vietų paieškai, darbo rinkos prognozėms. Neliko žmonių stumdymosi koridoriuose.
Dideliame darbo biržos pastate liko daug laisvų kabinetų. Ką su jais darys, nuspręs valstybė, nes statinys – jos nuosavybė. Kol kas šiame pastate tikrai liks dirbti Teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus personalas, nes yra įsipareigojimai Europos Sąjungai penkerius metus nekeisti statinio paskirties. Šiuo metu nenaudojamose patalpose sumažintas šildymas, taupoma elektra, atsisakyta naudojimosi liftu.
Džiugi žinia ta, jog praeitą mėnesį rajone šiek tiek sumažėjo nedarbo lygis. Tam nepakenkė ir UAB „Rymanto medis“ bankrotas, nes įmonės darbuotojai darbo biržoje kol kas nesiregistravo. Bankroto administratorius juos įdarbino toje pačioje įmonėje, mat yra tokia galimybė.
Didžiausias darbo biržų reformos privalumas esąs tas, kad dabar darbo ieškoma teritoriniu principu: marijampoliečiai ieško darbuotojų Vilkaviškyje ir atvirkščiai.
Tam skirta iš Europos struktūrinių fondų finansuojama „Darbuotojų teritorinio judumo“ programa, pagal kurią įsidarbinusiems kitame mieste žmonėms tris mėnesius kompensuojamos kelionės išlaidos.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.