Kristina VAITKEVIČIENĖ
Užpuolus šalčiams, miesto seniūniją užplūdo skambučiai iš Č. Darvino gatvės 11-ojo namo. Mat kai kurie butai šiame name liko nešildomi.
Kybartų seniūnas Audrius Balbierius sakė, kad šio daugiabučio gyventojai kasmet susiduria su šildymo problema.
– Jau kiek čia gyvename, kiekvieną kartą vis tas pats, – pasakojo dvidešimto buto šeimininkė Aldona Mikalauskienė. – Viena buto pusė šyla, kitoje – šalta kaip lauke. Ir taip – per visus aukštus. Paskambiname į UAB „Litesko“, atsiunčia darbuotoją nuorinti. Tuokart lyg ir gerai, o per naktį vėl atšąla ir vėl bute jaučiamės kaip lauke.
Pakalbinti kitų butų gyventojai reagavo įvairiai. Toje pačioje laiptinėje gyvenanti moteris sakė, kad jau pripratusi prie kasmetinių šildymo pradžios nesklandumų ir kažkokio „oro burbulo“, kurį kiekvieną žiemą „gaudo“ šilumos tiekėjai. Visa bėda, jog šis kažkokiu stebuklingu būdu kitąmet vėl „sugrįžta“. Kiti keiksnojo, kad už paslaugas moka kaip visi, o šilumos gauna mažiau arba išvis moka už šaltį. Treti sakė bandantys patys lipti į viršutinį aukštą ir nuorinti savosios pusės šildymo sistemą.
UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis teigė kaip tik dėl šios problemos kalbėjęsis su rajono mero padėjėju Algimantu Mackevičiumi. Šilumos specialistas tvirtino, jog darbuotojai daro viską, kad kybartiečiai nešaltų: greitai reaguoja į iškvietimus, po kelis kartus važiuoja nuorinti, bet problemos tai neišsprendžia.
– Čia amžina Kybartų problema, – aiškino G. Tamulis. – Kai atšalo, pakėlėme temperatūrą ir susidarė „oro burbulas“. Bet pagrindinė problema yra ta, kad gyventojai savavališkai prisidėję daugiau radiatorių sekcijų ir išbalansavę visą sistemą. Štai viename kambaryje, esančiame penktame aukšte, net 24 ketaus radiatorių sekcijos sudėtos, kituose – po kelias mažiau, bet tai yra jau dvigubai daugiau, negu numatyta projekte.
Pasak G. Tamulio, vandens stovas neapskaičiuotas tokiam dideliam apkrovimui, tad cirkuliaciją nuolat reikia sužadinti. Vėliau vis tiek visi radiatoriai nešyla, nes šiluma padalijama tokiu galingumu, koks yra apskaičiuotas.
– Manydami, kad prisijungę daugiau radiatorių gaus daugiau šilumos, žmonės smarkiai klysta, – sakė komercijos direktorius. – Jie ne tik pasidaro blogiau patys sau, bet ir išbalansuoja sistemą kitiems gyventojams. Vis tiek šyla tik dalis radiatoriaus, o kita lieka šalta. Norint, kad šiluma pasiskirstytų visur, tektų keisti stovų diametrus, reikėtų galingesnių siurblių. Žodžiu, tam, kas nesusidūręs su tokiais dalykais, geriau nesavivaliauti.
Pasak G. Tamulio, „Litesko“ darbuotojai visada noriai bendradarbiauja, pataria, net daug ką padaro savo lėšomis. Reikia tik supratimo, geranoriškumo ir kad žmonės bendradarbiautų. O dabar daugelis net neįsileidžia į namus. Šilumos specialistas sakė, jog darbuotojai visada linkę patarti, kokį radiatorių pirkti rekonstruojant sistemą, gali padėti apskaičiuoti, kokių parametrų šildymo įrenginys neišbalansuotų sistemos ir veiktų tinkamai. Jei tik būtų abipusis sutarimas ir supratimas, bendromis jėgomis, žingsnis po žingsnio įmanoma ištaisyti namo statytojų klaidas.
– Įsivaizduokite, jei viskas suraizgyta, sumaišyta, netinkamai įrengta, tai kaip mes galime padaryti, kad sistema veiktų puikiai be jokio įsikišimo? – retoriškai klausė direktorius. – Juk nesame stebukladariai.
Savaitės pradžioje kilus nesklandumams, šilumos tiekėjai net buvo atsivežę prietaisą, skirtą išmatuoti šilumos laidumui. Įvertinus rodmenis paaiškėjo, kad visas „modernus“ daugiabutis – kiauras kaip rėtis. Šildyk nešildęs, o šiluma vis tiek išeis į lauką. Namui nedelsiant reikalinga šilumos izoliacija, antraip jo gyventojai gaus didžiules sąskaitas už šildymą, kurio realiai nepajus.
Pasak specialistų, daugelis savo butuose tai gali padaryti patys: užglaistyti plyšius, apšiltinti sienas bent iš vidaus – namuose iškart keliais laipsniais pakiltų temperatūra.
– Aišku, kybartiečiai nekalti, kad jų namas atsainiai suprojektuotas, – sakė G. Tamulis. – Tačiau jiems nuo paguodos šilčiau nebus. Reikia kažką daryti, ir kuo skubiau. Ten tokia namo būklė, kad užlipęs į sandėliuką pastogėje matai, ką šeimininkės puoduose verda, – tiek viskas kiaura. Tad lauko tikrai neprišildysime.
Šilumos tiekėjai tvirtina, kad palyginus Kybartus, Pilviškius ir Vilkaviškį prasčiausia būklė būtų Pilviškiuose. Didžiausia blogybė yra ne sistemos išderinimas ir kitokie tiekimo nesklandumai, o prastos namų šiluminės charakteristikos. Palyginus Vilkaviškį ir Pilviškius, sąlyginis šilumos suvartojimas skiriasi 3 kartus, tačiau anaiptol negalima teigti, kad pilviškiečiai dėl to gyvena šilčiau. Nesutvarkytuose namuose gyvenantys žmonės moka brangiai, o naudos iš to gauna mažai.
Taigi, didžiausias šilumos tiekimo specialistų patarimas kybartiečiams (ir ne tik jiems) būtų susitvarkyti namą bent iš vidaus. Šildydami kiaurus namus jie tik nukentės finansiškai.
– Mums daug geriau, kad žmonės suvartotų mažiau šilumos ir už ją pajėgtų susimokėti, negu „išauginę“ didžiules sumas vėl draskytų mums akis, kad brangu, – sakė direktorius. – Daugelis gyventojų jau suprato, jog šilumos izoliacija yra svarbi. Tai rodo ir 5 proc. sumažėjęs šilumos pardavimas.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.