Mokomės dabar, rytoj ir visą gyvenimą

Noriu pasidžiaugti, kad mūsų mokykloje kuriamos naujos edukacinės aplinkos, kurias mokytojai sėkmingai išnaudoja vesdami pamokas. Ypač populiari pastaruoju laiku tapo mokyklos galerija, kurioje eksponuojami pradinių klasių bei dailės studijos „Arts“ (vadovė D. Žilionytė) mokinių darbai. Jų gausa ir įvairovė suteikia galimybę galerijoje vesti ne tik dailės ar technologijų, bet ir lietuvių kalbos, etikos ar matematikos pamokas. Klasių vadovai čia atsiveda savo auklėtinius, nes bent keli kiekvienos klasės mokiniai gali pasidžiaugti savo darbais, juos noriai pristato draugams. Čia vedamų pamokų metu mokiniai mokosi ne tik dalyko, bet kartu sužino, kaip reikia elgtis parodoje, ugdosi kultūringo elgesio nuostatas.

Keičiant edukacines aplinkas, neretai pamokos vedamos bibliotekoje, informaciniame centre, parduotuvėje, bažnyčioje ar kirpykloje. Po tokių pamokų mokiniai dažnai pasako: „Nejaučiau, kad mokiausi.“ O mokytojo tikslas ir turėtų būti toks, kad vaikas išmoktų pats to nejausdamas, kad mokymasis jam būtų ne kančia, bet smagus užsiėmimas. Svarbu, jog vaikas pajustų, jog žinios jam bus reikalingos tam tikrose situacijose ateityje.

Sudominti mokinį, ugdyti jo bendrąsias ir dalykines esmines kompetencijas padeda ir aktyvieji mokymo(si) metodai, žinių siejimas su gyvenimu, integruotos pamokos, pamokos-projektai, kuo įvairesnių mokymo(si) priemonių naudojimas pamokose, mokytis padedantis vertinimas.

Galų gale kiekvienas mokytojas turi ugdymo turinį perteikti kuo kūrybiškiau, priversdamas mokinį ne „kalti“ taisykles, bet mąstyti, suvokti, atrasti. Nesakau, jog tai lengva. Tokios pamokos reikalauja papildomo pasiruošimo. Todėl mūsų mokykloje buvo organizuojama idėjų mugė „Kaip mokytojai gali padėti vieni kitiems?“ Joje dalyvavo dauguma mūsų mokytojų ir kolegos iš Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos.

Visi dalyviai pritarė, jog tokia mugė buvo tikrai naudinga. Dalijantis patirtimi galima „pasisemti“ naujų minčių, idėjų, kaip sudominti mokinį savo dalyko pamokoje, kaip pasiekti optimalių rezultatų neapkraunant vaiko namų darbais, kaip kelti mokinių mokymosi motyvaciją.

Reikia tiek nedaug, jog būtų pasiektas norimas rezultatas ir mūsų vaikai noriai eitų į mokyklą. Svarbu, kad ne gąsdinimu egzaminais keltume moksleivio mokymosi motyvaciją, bet kad mes, mokytojai, savo darbu, savo veikla suteiktume vaikui tikėjimo sparnus, jausmą, jog prieš akis – didžiulės galimybės.

Sidutė ČERNAUSKIENĖ

Gižų Kazimiero Baršausko
pagrindinės mokyklos
direktoriaus pavaduotoja
ugdymui