Eglė KVIESULAITIENĖ
Per praėjusius metus rajono keliuose gerokai padaugėjo ne tik įskaitinių eismo įvykių, bet ir juose sužalotų žmonių. Analizuodami darbo rezultatus, pareigūnai bando išsiaiškinti skaudžių avarijų gausėjimo priežastis.
Statistika liūdina
Rajono Policijos komisariato Kelių policijos poskyrio specialistas Evaldas Raginis neslėpė, kad praėjusių metų avaringumo rezultatai nedžiugina. Iš visų pareigūnų užregistruotų 275 eismo įvykių net 67 – įskaitiniai. Juose 95 žmonės buvo sužaloti, 13 žuvo. Nors žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2009 m., išliko toks pat, sužalotųjų – gerokai išaugo. 2009-aisiais įvyko 50 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose sužalotas 61 žmogus.
Kadangi dėl techninių eismo įvykių vairuotojai policijos paprastai nebekviečia, o pildo deklaracijas, nereikšmingų avarijų statistikos pareigūnai paprasčiausiai nebeturi. Tačiau 208 techniniai eismo įvykiai dar fiksuoti policijos pareigūnų. Šių avarijų dalyviai nesutarė, kuris kaltas, arba vienas jų buvo neblaivus, neturėjo reikiamų dokumentų ir pan.
Nesaugiausi – keleiviai
Įskaitiniuose eismo įvykiuose beveik pusę sužalotųjų (42) sudaro keleiviai, dar 5 keleiviai žuvo. Prieš metus keleivių buvo sužalota dvigubai mažiau (19). Pareigūnai įsitikinę, kad šios grupės eismo dalyvių nukentėtų kur kas mažiau, jei vairuotojai laikytųsi keleivių vežimo taisyklių. Pasitaiko nemažai atvejų, kai į automobilį sėda daugiau žmonių, nei yra sėdimųjų vietų. Suprantama, jog tokiu atveju saugos diržų ne tik neužtenka, bet ant sėdynių susigrūdę keleiviai jų išvis nesisega. To pasekmės – labai skaudžios.
Per praėjusius metus žuvo 6 vairuotojai, o 24 buvo sužaloti. Tarp kitų sužalotųjų – 10 dviratininkų, 13 pėsčiųjų ir 6 mopedų vairuotojai. Tragišką žuvusiųjų statistiką papildė ir du pėstieji.
Pareigūnai net neabejoja, kad daugumos skaudžių įvykių lemiamas faktorius – didelis greitis. Ir nors pernai už greičio viršijimą nubausti net 707 rajono gyventojai, skaudi statistika liudija, kad iš klaidų nepasimokoma.
Remdamiesi ikiteisminio tyrimo rezultatais, pareigūnai daro išvadas, jog daugeliu atvejų (7 iš 11 eismo įvykių, kuriuose mirtinai sužaloti žmonės) buvo viršytas saugus greitis. Beje, keturi iš mirtinus įvykius sukėlusių vairuotojų buvo neblaivūs.
Dar dviejuose eismo įvykiuose, kuriuose mirtinai sužaloti pėstieji, kaltais pripažinti jie patys. Mat tamsiu paros metu neturėjo žibintuvėlių, nedėvėjo šviesą atspindinčių liemenių ar atšvaitų. Dėl tų pačių priežasčių dažniausiai sužalojami arba žūsta ir dviratininkai.
Savimi nesirūpina
Nors policininkai gali pasidžiaugti, kad atsakingų žmonių, dėvinčių šviesą atspindinčius elementus, tikrai padaugėjo, vis dėlto yra ir tokių, kurie dar nepaiso Kelių eismo taisyklių. Už eismo saugumą atsakingi pareigūnai dar kartą primena, kad taisyklės įpareigoja atšvaitą dėvėti ne tik neapšviestuose kelio ruožuose tamsiu paros metu, bet ir esant blogam matomumui.
Praėjusiais metais nubausta net 119 pėsčiųjų ir išdalyta šimtai atšvaitų, tačiau policininkams dar dažnai tenka įrodinėti, kad atšvaitas – tikrai efektyvi priemonė, o ne formalumas. Beje, pareigūnai pataria atšvaitus segėti ir mieste vaikštantiems pėstiesiems, mat tamsiu paros metu, o ypač – lyjant, net einantis per pėsčiųjų perėją žmogus dėl oro sąlygų tampa sunkiai pastebimas. Todėl pareigūnai patartų eismo dalyviams – tiek sėdantiems į automobilius, tiek minantiems dviračius ar vaikštantiems pėsčiomis – galvoti apie savo ir aplinkinių saugumą bei imtis visų priemonių, kad nelaimių keliuose būtų išvengta.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.