Motociklininko žūties byloje tašką padėjo Aukščiausiasis Teismas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Vilkaviškio apylinkės teismo nuosprendį. Avarijos, kurioje žuvo dvidešimtmetis motociklininkas, kaltininku pripažintas automobilio „Chevrolet Lacetti“ vairuotojas.

Skubėjo į šventę

Nuo skaudaus įvykio, kurio metu žuvo ką tik savarankišką gyvenimą pradėjęs dvidešimtmetis Andrius Ryckis, praėjo daugiau nei dveji metai.

Tą lemtingą gegužės šeštadienį vaikinas skubėjo prie Vištyčio ežero su draugais atšvęsti savo pirmojo jaunystės jubiliejaus. Sėdęs ant motociklo „Kawasaki GPX600“ vaikinas išvairavo į kelią Kybartai–Vištytis ir labai norėjo kuo greičiau susitikti su draugais, lenkė lėčiau už jį važiavusius automobilius.

Jaunas vairuotojas net nespėjo sureaguoti, kai staiga jo lenkiamas „Chevrolet Lacetti“ suko kairėn. Motociklas rėžėsi tiesiai į jį. Jaunas vairuotojas žuvo vietoje. Jo širdis nustojo plakti 15.15 val.

Nuosprendį skundė

Įvykį tyrę Vilkaviškio rajono policijos komisariato tyrėjai bei prokurorai pateikė išvadas, jog avarijos kaltininkas – „Chevrolet Lacetti“ vairavęs 37-erių Kęstutis Juodaitis, nedavęs kelio jį lenkiančiam, pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui.

Tai pripažino ir bylą nagrinėjęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, skyręs K. Juodaičiui ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Be bausmės, teismas iš skaudžios avarijos kaltininko priteisė 25 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą žuvusio vaikino tėvui. Tačiau kaltu dėl skaudžios avarijos pripažintas K. Juodaitis nesutiko su tokiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu ir apskundė jį Kauno apygardos teismui. O vilkaviškiečių nuosprendį palikusią galioti Kauno apygardos teismo nutartį – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ekspertizė neįtikino

Nuteistasis nesutiko su jam paskelbtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašė arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo, arba išvis nutraukti.

Vairuotojas aiškino, kad teismui pateiktos ekspertizės yra prieštaringos, nes Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertė nurodė, jog avarijos kaltininkas yra motociklo vairuotojas, esą važiavęs dideliu greičiu.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti K. Juodaičiui nepalankų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nutartį.

Bylos duomenimis, K. Juodaitis nuteistas už tai, kad 2008-ųjų gegužės 3-iąją kelyje Kybartai–Vištytis, Kybeikių gyvenvietėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „Chevrolet Lacetti“, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo motociklininkas.

Teismas nustatė, jog K. Juodaitis neįsitikinęs, ar saugu keisti važiavimo kryptį, ne sankryžoje suko į kairę neduodamas kelio jį lenkiančiam, pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui „Kawasaki GPX600“. Dėl to abi transporto priemonės susidūrė.

Nuteistojo argumentus dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertės pateiktų išvadų Aukščiausiasis Teismas atmetė kaip nepagrįstus. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nuosprendis priimtas remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, nes atliekant ekspertizę buvo naudojama aprobuota specializuota ekspertinių tyrimų programa, skaičiavimai buvo atliekami pagal formules, taip pat buvo patikrinti ir nuteistojo pasamdytos ekspertės pateikti duomenys bei skaičiavimai.

Galutinis sprendimas

Pasak teismo, pagal susiformavusią teismų praktiką kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas, todėl jų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada – tai konsultacinė išvada, kuri tiriama ir vertinama, kaip ir kiti dokumentai.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žuvusiojo motociklininko tėvui pagrįstai buvo priteistas 25 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimas.

Pasak teismo, sūnaus netektis tėvui yra didelis dvasinis sukrėtimas, dėl to jis išgyvena bei patiria dvasines kančias. Priteisdamas žalos atlyginimą teismas atsižvelgė, jog žuvusysis jau buvo pradėjęs savarankišką gyvenimą, o žala nukentėjusiajam buvo padaryta neatsargia kaltės forma. Aukščiausiasis Teismas – paskutinė instancija, kurios sprendimai – neskundžiami.