Ugniagesiai pagalbos prašė iš vietos savivaldos atstovų

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pasitarti dėl ekstremalių, gyventojams pavojų keliančių, situacijų sukvietė rajono seniūnus, seniūnaičius, kaimo bendruomenių atstovus, Savivaldybės darbuotojus.

Savivaldos atstovų ugniagesiai prašė pasikalbėti su gyventojais apie jų pačių saugumą.

Apie polaidžius ir
potvynius

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius pirmiausiai atkreipė dėmesį į prasidedantį pavasarį. Kalbėta apie priemones galimų polaidžių ir potvynių padariniams likviduoti. Seniūnijų atstovams išdalyta medžiaga su patarimais, kaip elgtis potvynių metu.

Kaip vieną iš būtiniausių priemonių E. Armanavičius rekomendavo pralaidų bei nuotekų surinkimo šulinių valymą. Kad vanduo neužlietų pastatų, pralaidomis turėtų pasirūpinti tiek gyventojai, tiek seniūnijų atstovai.

„Potvynio metu žmonės mums skambina, prašo pagalbos. Esant grėsmingesnei situacijai atvažiuosime, padėsime, kiek galėsime. Tačiau mes ne visagaliai, technika pajėgi dirbti tik tam tikrame vandens lygyje. Pavyzdžiui, galime padėti tik tada, kai apsemta daugiau kaip 20 centimetrų statinio“, – kalbėjo viršininkas.

E. Armanavičius teigė, jog apžiūrėti didžiausią pavojų rajone keliantys hidrotechniniai įrenginiai: Karklinių tvenkinys ir Paežerių ežeras. Jų būklė gera, pavojaus nekelia.

Žmonės nesusimąsto

Nors žemę dar dengia neplonas sniego sluoksnis, paliesta ir kita pavasarį aktuali tema – pievų gaisrai.

VPGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Audronius Stroginis pateikė pastarųjų penkerių metų statistiką.

Ji rodo, kad gaisrų rajono atvirose teritorijose gerokai sumažėjo: 2010 m. kilo 34 gaisrai, 2009 m. – 71, 2008 – 58, 2006 – net 133.

Vis dėlto ši problema tebėra aktuali kiekvieną pavasarį.

„Degintojai dažniausiai nepasižiūri, kad pieva durpinga, kad netoli – jų pačių ar kaimynų statiniai. Žmogus uždega pievą ir ramiai nueina į namus. Vėjas pasisuka – ir ugnis pradeda slinkti paties padegėjo pastatų link. Tada suskamba mūsų telefonai… Liūdna, kai tokiuose gaisruose mūsų žmonės laužo nenaują techniką, eikvoja degalus, gaišta laiką. O tuo momentu gal kam nors reikia rimtos pagalbos: užgesinti degantį pastatą ar padėti medikams išnešti sunkų ligonį.

Beje, pievų deginimo pasekmės gali būti liūdnos. Mūsų rajone tokių gaisrų metu yra sudegusių pastatų, o respublikoje kasmet žūsta ir žmonių“, – kalbėjo A. Stroginis.

Ugniagesių pareigūnai kiekvieną pavasarį su gamtosaugininkais rengia akcijas, šia tema rašo ir spauda, tačiau prisibelsti iki žmonių sąmonės sunku.

Apie pievų bei šiukšlių deginimą kalbėjo ir Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas.

Aplinkosaugininkas prašė atkreipti dėmesį ne tik į daromą materialinę, bet ir kitokią žalą. „Jei jau nesidomime paukščių lizdais ar vabalėliais, tai pagalvokime apie tai, jog ugnies išskiriami nuodingi dūmai kenkia mums patiems. Kaip, beje, ir žiemą padangomis, skudurais ar guminiais batais kūrenamos krosnys“, – sakė V. Bakas.

Nepatenkinti kaimynais

VPG tarnyboje šiemet pagausėjo skundų dėl kūrenimo įrenginių. Ši problema ypač aktuali Kybartuose, kur yra nemažai daugiabučių namų, kūrenamų senomis kieto kuro krosnimis.

Žmonės skundžiasi, kad nuo kaimyno kūrenimo įrenginių į gretimus butus sklinda dūmai, smalkės.

„Mes neturime galimybės įeiti į privačius būstus, jeigu šeimininkai neįsileidžia. Kita vertus, jei imsimės drastiškų priemonių, pavyzdžiui, užplombuosime krosnis, žmonės liks be šilumos – ir vėl negerai“, – kalbėjo A. Stroginis.

Tiek dėl pievų deginimo, tiek dėl netvarkingų krosnių pareigūnai prašė pagalbos iš seniūnų bei seniūnaičių.

„Esate arčiau savo gyventojų, tad pasikalbėkite su žmonėmis, jog saugumas – jų pačių reikalas. Juolab kad kai kurie butai yra neprivatizuoti, žmonėms suteikti socialiniai būstai. Nenorime bausti nei seniūnijos, nei gyventojų, tačiau reikia kažką daryti, kol neįvyko nelaimė“, – sakė VPPP viršininkas.

„Lyderiauja“ Kybartai

Ugniagesiai susirinkimo dalyviams išdalijo lankstinukus apie tai, kaip išvengti nelaimių ir ką daryti joms ištikus. Tokie lankstinukai buvo dalijami ir mokyklose vykusių akcijų metu. Beje, jaunosios kartos švietimas duoda naudos. A. Stroginis pasidžiaugė, jog vaikai pernai nesukėlė nė vieno gaisro.

Gaisrininkai priminė, kad praėjusiais metais gaisrų srityje „lyderiai“ buvo Kybartai: šioje seniūnijoje kilo 33 gaisrai. Vilkaviškio seniūnijoje kilo 31, Virbalio – 14, Šeimenos – 12 gaisrų. Mažiausiai liepsnojusios seniūnijos – Bartninkų (3 gaisrai), Gižų (2) ir Pajevonio, kurioje per visus metus kilo tik vienas gaisras (degė pieva).

Dažniausios šių nelaimių priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi (50 gaisrų) ir žolės deginimas (14). Po jų eina netvarkinga krosnių ir kūrenimo įrenginių (15) bei elektros įranga (14). Ypač pavojingas yra rūkymas: pernai 6 gaisrai kilo dėl neatsargaus rūkymo, dėl to vienas žmogus žuvo.

Negali privažiuoti

Dar viena aktuali problema, jog atvažiavę gesinti gaisro ugniagesiai dažnai neturi iš kur paimti vandens.

„Dauguma gesinimo šaltinių, kurie būdavo prie fermų, mechaninių dirbtuvių, yra apleisti, užaugę žolėmis ar net užpilti šiukšlėmis. Jei jie ir likę, tai neįmanoma privažiuoti, o privažiavus – paimti vandens. Gal galėtumėte pasirūpinti ir tokių telkinių pakraštyje išvalyti dumblą, iškirsti pakrantės krūmus, kad privažiavusi gaisrinė galėtų paimti vandens?“ – į seniūnus ir seniūnaičius kreipėsi A. Stroginis.

Kadangi, kaip teigė savivaldos atstovai, dauguma vandens telkinių yra privačiose teritorijose, ugniagesiai patarė į savininkus kreiptis gražiuoju, patys taip pat žadėjo kalbinti žmones.

VPGT viršininkas E. Armanavičius tvirtino, jog įstatymas ugniagesiams suteikia teisę esant ekstremaliam įvykiui įvažiuoti į privačias teritorijas ir naudotis vandens resursais. „Tačiau tekę būti tokioje situacijoje, kai degė žmogaus tvartas, o jo kaimynas neleido mums naudotis savo tvenkinio vandeniu, kad neišvažinėtume prižiūrėtos žolės. Taigi vandenį turėjome vežiotis iš telkinio, esančio nuo gaisro vietos už dviejų kilometrų. Deja, tik toks kai kurių žmonių supratimas“, – pasakojo E. Armanavičius.