Kūrenimo sezonas vis kelia rūpesčių

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors šildymo sezonas jau gerokai persirito antron pusėn, rajono gyventojams kūrenimo problemos vis dar neleidžia ramiai gyventi. Jie teikia pasiūlymus dėl tikslesnės šilumos apskaitos, nerimauja dėl kainų bei teršiamos aplinkos.

Kyla klausimų

Į redakciją laišką atsiuntusi vilkaviškietė nerimavo dėl neteisingos daugiabučių šildymo apskaitos. „Kiekviename name yra apskaitos centras, kuris rodo, kiek namas sunaudojo šilumos, ir kaina skaičiuojama pagal butų plotą, – laiške rašo savo vardo viešai nenorėjusi skelbti skaitytoja. – Daugelis butų savininkų prisidėję kur kas daugiau radiatorių, nei priklauso. Kai kur net visa siena jais nukabinta arba šildymas išvedžiotas po grindimis. Išderinta ne tik šildymo sistema, bet ir šilumos kiekis kiekvienam butui tenka nevienodas. Kai kuriuose to paties namo butuose temperatūra siekia tik 15–16 laipsnių, o kai kur yra 22–26 laipsniai. Vadinasi, mokame ne tik už save, bet ir už kaimynų sunaudojamą šilumą. Bendrijoje apie tai tyliai pakalbame, bet niekas nieko nedaro. Manau, jog ne apie būstų renovaciją pirmiausia reikėtų kalbėti, o apie teisingą apskaitą, kad kiekvienas mokėtų už tiek, kiek sunaudojo.“

Kitas skaitytojas paskambinęs į redakciją stebėjosi, jog šaltesnį mėnesį, kai šiluminės energijos buvo išnaudota daugiau, megavatvalandės kaina buvo mažesnė, o atšilus orui šiluma pabrango. Vilkaviškiečiui kilo įtarimų, kad šilumos tiekėjai taip „kompensuoja“ pelną.

Sprendžia patys

Apie tai paklaustas UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis patikino, jog šilumos kainas reguliuoja ne oras, o kuro kainos. Kadangi pagal pernai priimtą įstatymą tiekėjai šilumos kainą privalo perskaičiuoti kas mėnesį, pasaulio rinkoje brangstant dujoms šiek tiek pakilo ir megavatvalandės kaina.

G. Tamulis pripažino, kad šilumos apskaitos problema, kurią laiške iškėlė skaitytoja, egzistuoja kone kiekviename daugiabutyje. Mat, ko gero, kiekviename jų yra „gudresnių“ kaimynų, kurie gyvena šilčiau kitų sąskaita.

Tačiau yra ir tokių namų bendrijų, kurios pabandė šią problemą išspręsti. Vieno namo pirmininkė su šia problema kovoja jau keleri metai, įvairias respublikines institucijas pasiekė aibė jos skundų, kaimynai susipriešino, prasidėjo konfliktai.

Kito namo bendrija jau prieš daugiau nei dešimtmetį priėmė sprendimą už šilumą mokėti ne lygiavos principu, o pagal radiatorių skaičių. Tuomet kilo taip pat daug triukšmo, kai vienas namo gyventojas gavo 1400 litų sąskaitą. Paaiškėjo, kad jo bute radiatorių buvo net 3,5 karto daugiau.

Trūksta sąmoningumo

– Sprendžiant šią problemą būtinas geranoriškumas ir žmonių supratimas, sąžiningumas kitų atžvilgiu, – aiškino G. Tamulis. – Visi daugiabučio gyventojai turi suprasti, kad gyvena po vienu stogu, todėl yra neatsiejamai susiję ir privalo būti tarsi šeima. Deja, iki tokio sąmoningumo mums dar labai toli. Nei kaimynai, nei šilumos tiekėjai prievarta nukabinti radiatorių nuosavame bute neturi teisės.

„Vilkaviškio šilumos“ vadovas prisiminė dar vieną atvejį, kai į jo kabinetą įsiveržęs vilkaviškietis verslininkas ėmė plūstis, kad tiekėjai iš jo tyčiojasi. Mat bute temperatūra siekia 28 laipsnius, ir jis privaląs šilumą, už kurią moka didelius pinigus, leisti pro langą. Verslininkas tikino, kad name netvarkinga šildymo sistema, nes kiti kaimynai šąla. Nors vilkaviškietis nė neketino į savo namus įsileisti šilumos specialistų, šiems pavyko įsigauti ir įsitikinti, jog bute įrengtos šildomos grindys ir dar prikabinta radiatorių. Tačiau tai liko šio žmogaus sąžinei.

Duoda naudos

Tiesa, būna ir atvirkštinių atvejų, kai į buto apšiltinimą daug investavęs kaimynas pasiekia norimą rezultatą ir gyvena šiltai, o aplinkiniai piktinasi, kad jų butuose šalta.

– Tai, kad investicijos į sandarius langus, duris, grindis ir kt. pasiteisina, akivaizdu, – tvirtino G. Tamulis. – Žmonėms pradėjus šiltinti savo butus, šilumos sunaudojimo kiekis pastebimai sumažėjo. Prieš porą dešimtmečių šilumos daugiabučiai sunaudodavo dvigubai daugiau.

Idealiausia išeitis, padėsianti kiekvienam mokėti tik už savo sunaudojamą šilumą, yra šilumos sistemos renovacija. Tuomet kiekvienas gyventojas galėtų reguliuotis šilumos kiekį specialiais radiatorių davikliais, o skaitiklis kiekviename bute fiksuotų sunaudojamos šilumos kiekį. Tačiau kol kas žmonės neskuba investuoti į daugiabučių renovaciją ir tokių namų yra tik vienas kitas.

Teršia kaminai

Tačiau vilkaviškiečiai nepatenkinti ne tik centralizuotos šilumos tiekėjais. Į Visuomenės sveikatos centro specialistus dažnai kreipiasi žmonės nerimaudami, kad kūrenimo sezono metu, išėję pasivaikščioti į lauką, ypač – privačių gyvenamųjų namų rajonuose, jaučia tvyrantį smogą. Tokius pojūčius sukelia į orą patenkančios kietosios dalelės. Vilkaviškyje oro tyrimų šį sezoną atlikta nebuvo, tačiau Marijampolės oras tirtas lapkričio–gruodžio mėnesiais. Vidutinė azoto dioksido koncentracija žiemą šiame mieste buvo 28,4 mikrogramų kubiniame metre. Leidžiama riba – iki 40 mikrogramų kub. m.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad žiemą oro taršą lemia individualūs namai, kūrenami kietuoju kuru ar įvairiomis atliekomis, kurios degdamos išskiria pavojingus teršalus. Ramūs, be vėjo orai itin nepalankūs gyventojų sveikatai. Gali padidėti užterštumas, nes teršalų išsisklaidymo sąlygos blogos. Kūrenant kietuoju kuru, šie patenka į orą ir jame kaupiasi. Kietosios dalelės gali būti ypač kenksmingos nėščiosioms, vaikams bei žmonėms, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis.

Kenkia sveikatai

Padidėjus oro taršai, medikai pataria žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, geriau pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengti juos respiratoriumi. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides patartina uždengti drėgnu audiniu. Nerekomenduojama gatvėse bėgioti, važinėtis dviračiais, vaikščioti su kūdikiais vežimėliuose ten, kur didžiausia oro tarša.

O nerūšiuotas buitines atliekas deginantieji namų krosnyse turėtų įsidėmėti, jog kenkia ne tik savo, bet ir kaimynų sveikatai. Žmonės turėtų žinoti, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Kadangi privačių namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Dalis teršalų pasilieka ir namo viduje. Todėl susikaupusios kenksmingos medžiagos gali ilgą laiką daryti neigiamą poveikį sveikatai ir kelti riziką susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.