Garsinti Lietuvos vardą – didžiulė garbė bet kuriam kūrėjui

„Išmaniojo miesto“ projektas – nacionalinis architektūrinių idėjų konkursas, jungiantis Lietuvos savivaldybes bei architektus. Jo kūrėjai ieško jaunų, gabių ir entuziastingų žmonių, kurie savo darbais galėtų prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo ir šalies garsinimo.

„Kiek išdrįstumėte padaryti dėl svajonės įgyvendinimo? Daug dirbti, mokytis, galbūt paaukoti laisvalaikį?“ – klausia „Išmaniojo miesto“ projekto kūrėjai ir kalbina iš Vilkaviškio kilusį kinematografą Saulių LUKOŠEVIČIŲ, dėl svajonės studijuoti geriausioje pasaulio kino operatorių mokykloje nuėjusį sunkų kelią, išdrįsusį kreiptis pagalbos į savo krašto ir visos Lietuvos žmones. Projekto kūrėjai tikisi, kad vilkaviškiečio nueitas kelias įkvėps jaunuosius kūrėjus, dalyvaujančius projekte, kitus žmones ir parodys, kiek daug galimybių yra siekti svajonės, tik svarbiausia – nenuleisti rankų.

– Kuo Jus žavi kino operatoriaus darbas ir kokius iššūkius kelia?

– Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkau šią profesiją, yra ta, kad mane žavi komandinis darbas – juk filmo vienas nepastatysi. Taip pat išgyvenimai, kuriuos patiri per visą filmo sukūrimo procesą: nuo pat ankstyvos idėjos atsiradimo, nuožmaus ruošimosi, filmavimo iki finalinio etapo, kai išleidi filmą į pasaulį ir lauki žiūrovų verdikto. Su kiekvienu filmu atsiranda naujų iššūkių, nes kiekvienas projektas vis kitoks. Šiame darbe visiškai nėra rutinos.

– Koks yra Jūsų svajonių filmas, prie kurio kūrimo norėtumėte prisidėti?

– Tiesą pasakius, nežinau, ar galėčiau įvardyti, koks yra mano svajonių filmas. Kiekvienas projektas atveria naujas duris, visada išmoksti ką nors naujo. Bet galiu pasakyti, kad man patinka tiek žiūrėti, tiek kurti „žemiškas“ istorijas, kuriose galiu susitapatinti su filmo personažais ir patirti emocinių išgyvenimų. Dėl šios priežasties save matyčiau labiau draminio žanro kategorijoje, tačiau apsiriboti nenoriu. Ypač dėl to, kad mėgstu filmuoti dokumentinius projektus, kurie suteikia didžiausią vidinį pasitenkinimą.

– Kaip vyksta Jūsų paties mokymosi procesas? Iš kur semiatės idėjų, įkvėpimo?

– Šioje profesijoje mokymosi procesas niekada nesibaigia, jis vyksta visą gyvenimą. Kaupi patirtį su projektais, o ji kiekvieną kartą yra skirtinga.

Po kino operatoriaus studijų Lietuvoje padirbęs šioje industrijoje aštuonerius metus nusprendžiau vėl studijuoti. Šįkart pasirinkau magistro studijas geriausioje kino operatorių mokykloje visame pasaulyje – Amerikos filmų institute, Los Andžele. Šis didžiulis pokytis mano gyvenime privertė palikti komforto zoną ir vėl grįžti prie studento statuso. Tai buvo vienas didžiausių, svarbiausių ir geriausių žingsnių mano gyvenime. Amerikos filmų institute sutikau nuostabius talentus iš viso pasaulio, įgavau naujų žinių besimokydamas iš pačių geriausiųjų. Pradėjęs filmuoti, po truputį atsistojau ant kojų naujoje, pačioje didžiausioje filmų industrijoje visame pasaulyje.

– Ko reikia jaunajam kūrėjui, pavyzdžiui, dalyvaujančiam „Išmaniojo miesto“ projekte ir prisidedančiam prie ateities miestų Lietuvoje kūrimo, kad būtų pastebėti jo darbai?

– Sutikti bendraminčius, su kuriais vyktų natūralus augimo, tobulėjimo procesas, žmones, su kuriais smagu dirbti. Tuomet tai nebe darbas, o vienas malonumas. Nors tai ilgas, daug metų trunkantis procesas, tačiau tokiuose projektuose savęs įdėsi 200 procentų ir anksčiau ar vėliau būsi pastebėtas.

– Dėl savo svajonės įgyvendinimo išdrįsote paprašyti ir kitų žmonių pagalbos. Ką galite patarti jauniesiems kūrėjams, kuriems stinga tokios drąsos?

– Aš turėjau vieną tikslą – išvažiuoti studijuoti į Amerikos filmų institutą bet kokia kaina. Dėl to man nebuvo svarbu, ką kiti pasakys. Aš žinojau, kad nepabandyti tiesiog negalėjau, nes galbūt dėl to būčiau graužęsis visą savo gyvenimą. Kiekvieno mūsų kelionė yra individuali, su skirtingais tikslais, poreikiais. Tik pats sau gali juos išsikelti ir judėti jų link.

– Ką Jums pačiam reiškia Lietuva ir jos garsinimas per savo darbus?

– Didžiuojuosi, kad esu iš Lietuvos, iš mažo miestelio, iš Vilkaviškio. Manau tai tikrai turėjo įtakos, kad taip toli pavyko nukeliauti. Mano tikslas – kad kuriamus filmus pamatytų kuo daugiau žiūrovų, o apdovanojimai niekada nebuvo prioritetas. Be abejonės, man smagu, kad savo darbais galiu garsinti Lietuvos vardą, tai didžiulė garbė bet kuriam kūrėjui.

Gabija BUJOKAITĖ