2024-ieji: tokių karštų ir audringų metų nėra buvę

Lietuvos meteorologai patvirtino ankstesnį spėjimą: 2024-ieji buvo karščiausi metai šalyje nuo 1961 m.

Galbūt praėję metai šiltesni lyginant su dar ankstesniais laikais, bet tik prieš 64 metus buvo įkurtas pirmasis Lietuvos meteorologijos centras ir pradėta analizuoti visos šalies meteorologinius duomenis bei teikti juos visai šaliai.

Visi jutome, kad metai buvo karšti, ir jau beveik nesistebėjome, kad iki pat Naujųjų net padoriai nepasnigo, nekalbant jau apie sniego dangą. Seniau Lietuvoje būdavo sakoma: jei naujametinė naktis be sniego ir šilta, lauk vėlyvo pavasario. Deja, klimatui šiltėjant jau ne visomis liaudies prognozėmis galime pasitikėti. Ar senolių išmintis pasiteisins, neilgai trukus pamatysime patys, o belaukiant pavasario įdomu apžvelgti, ką praėjusiais metais užfiksavo mūsų šalies meteorologai.

Lietuvos vidutinė metinė oro temperatūra pernai pakilo iki 9,5 °C, net 2,1 °C viršydama daugiametį vidurkį. Beveik visi metų mėnesiai buvo šiltesni nei įprastai. Aukščiausia oro temperatūra buvo užfiksuota Druskininkuose liepos 11 d. – oras įkaito iki 34,9 °C. Šaltesnis 1,2 laipsnio už daugiametį vidurkį buvo vienintelis sausis. Tą mėnesį užfiksuota ir žemiausia temperatūra: sausio 8 d. Zarasuose atšalo iki -28 °C, t. y. buvo 29 laipsniais šalčiau nei šių metų sausio 8-ąją.

Tuo tarpu vidutinis kritulių kiekis 2024 m. Lietuvoje buvo 624 mm (10 proc. mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Kretingoje, 922 mm, o mažiausiai – Kalvarijoje, tik 402 mm.

2024 metais buvo pagerinti net 18-os parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir dviejų parų – pakartoti.

Dažnesnės bei intensyvesnės tapo ir gamtos stichijos. Liepos pabaigoje ir lapkričio pirmoje pusėje užfiksuoti poplūdžiai, daugiausia vakarinėje Lietuvos dalyje: apsemti keliai, gyvenamųjų namų kiemai ir kt.

Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. Kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai darė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai.

Liepos 11–13 d. kilo ypač smarki audra: jos metu ne tik pliaupė lietus, praūžė škvalas, bet Kelmės ir Šiaulių rajonuose užfiksuoti du viesulai. Vėjo greitis juose siekė 60–70 m/s.

Netrukus, liepos 28 ir 29 dienomis, audra nusiaubė ne tik Lietuvą, bet ir Latviją. Lietuvoje, daugiausia vakarinėje dalyje, užfiksuoti 7 stichinio ir 5 katastrofinio lietaus atvejai. Žala buvo padaryta labai didelė, nes vienu metu daug kur veikė pavojingas, stichines ar net katastrofines reikšmes pasiekę meteorologiniai reiškiniai – labai smarkus lietus ir smarkus bei labai smarkus vėjas. Didžiuliai nuostoliai padaryti miškams – išversta apie 80 tūkst. medžių, hidrologai pranešė apie pakilusį vandens lygį bei išsiliejusias upes. Ugniagesiai tomis dienomis gavo apie 390 iškvietimų, o Grigiškėse užgriuvus medžiui žuvo moteris. Liepos 29 d. rytą, ESO duomenimis, elektros neturėjo 330 tūkst. namų ūkių. Didžiausius nuostolius dėl lūžusių bei griuvusių medžių patyrė elektros tinklai, miškų padaliniai, nukentėjo gyventojų turtas: automobiliai, pastatai, gyvūnai. Po 5 dienų, rugpjūčio 2 d., elektros dar neturėjo apie 11 tūkst. gyventojų. Draudimo kompanijų duomenimis, gauta prašymų atlyginti nuostolius už 10 mln. eurų.

Dar nespėjome pamiršti ir prieš keletą savaičių, gruodžio 16 d., praūžusios audros, įvairiuose miestuose išvarčiusios kalėdines egles, tarp jų – ir nuostabią Vilkaviškio žaliaskarę. Tąkart Marijampolės automatinė meteorologinių stebėjimų stotis išmatavo net 28,7 m/s vėjo šuorus – stipresni gūsiai užfiksuoti tik Nidoje (29,8 m/s).

Tokie reiškiniai – labai rimtas signalas apie klimato pokyčių keliamą grėsmę. Klimato kaitos poveikis Lietuvai jau dabar yra akivaizdus: karštų dienų, kai temperatūra viršija 30 °C, skaičius per pastaruosius dešimtmečius išaugo daugiau nei tris kartus, o šaltų dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau -20 °C, sumažėjo beveik perpus.

Be to, prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje Lietuvoje dienų su itin gausiais krituliais skaičius padidės nuo dabartinių 14–16 iki 18–20 per metus, o tai reikš dar didesnį potvynių pavojų.

„Santakos“ inf.