Poetės atminimą įamžins koplytstulpis

Laima VABALIENĖ

Literatūrinius skaitymus „Tau akyse dangaus šviesa“ Salomėjos Nėries tėviškėje Kiršuose lydėjo geros žinios apie poetės atminimo įamžinimo reikalus.

Idėja vėl suskambo

Idėją Vilkaviškyje pastatyti S. Nėriai skirtą atminimo žymenį grupelė rajono pedagogų ir literatų brandina jau penketą metų. Jos autorė – pedagogė, vertėja, poetė, renginių organizatorė Vilija Žalienė kartu su kitais iniciatyvinės grupės nariais pirmuosius idėjos grūdus pasėjo dar 2016 m. Daugybė žmonių rinkosi į iniciatorių organizuotus šios minties palaikymo renginius, ant pritarimo lapų parašus dėjo ne tik vilkaviškiečiai, buvo atidaryta speciali sąskaita, kur pradėtos kaupti lėšos poetės atminimui įamžinti. Į rajono valdžią buvo kreiptasi net su peticija. Su Savivaldybės atstovais buvo susitikta ne kartą, diskutuota, kur ir koks galėtų būti talentingos kraštietės atminimo ženklas. Aptartos skirtingos įamžinimo vietos (skverelis Vilniaus gatvėje, veja prie bibliotekos, miesto sodas, erdvė prie kultūros centro), apmąstytos įvairios šios idėjos įprasminimo formos. Vieninga nuomonė nesusiformavo, o kadangi tuo metu buvo ruošiamasi Vilkaviškio miesto infrastruktūros ir viešųjų erdvių pertvarkai, koks nors sprendimas atidėtas ateičiai.

Prie jo grįžta šią gegužę ir kiek laiko pritilęs S. Nėries atminimo įamžinimo balsas vėl suskambo. Porą kartų atnaujintame miesto sode rinkosi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovai, Paminklų statymo ir kitų atminimo ženklų įrengimo komisija, S. Nėries atminimo įamžinimo grupės, literatų klubo „Seklyčia“ nariai, kiti tuo suinteresuoti asmenys. Diskusijoje apie S. Nėriai skirtą atminimo ženklą kilo minčių ir apie kitų mūsų krašto kūrėjų pagerbimą. Pavyzdžiui, jų vardais pavadinti miesto sodo alėjas, įrengti edukacines zonas ir kt. Galiausiai apsispręsta ir dėl S. Nėries įamžinimo vietos. Pasirinkta aplinka prie Vilkaviškio kultūros centro, kur jau nuo seniau stovi poetę primenantys medžio drožiniai pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ motyvais. Konkreti erdvė turėtų rastis baigus tvarkyti šios kultūros įstaigos prieigas.

Koplytstulpiui – dovanotas ąžuolas

Per šiuos susitikimus gautus „namų darbus“ (rasti skulptorių, paruošti kai kokius dokumentus, numatyti sąmatą) S. Nėries atminimo įamžinimo iniciatoriai atliko labai sparčiai. Jau po geros savaitės V. Žalienė pasidalijo žinia, kad darbo imsis vienas žymiausių dabartinių Lietuvos menininkų, tautodailininkas, medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas. Beje, Prienuose gyvenantis daugelio skulptūrų, paminklų, kryžių, koplytstulpių autorius yra mūsų kraštietis, jo gimimo vieta nurodomi Dailučiai. Skulptoriaus pateiktame eskize – poetei skirtas koplytstulpis. Su Vilkaviškio literatų klubu „Seklyčia“ pasirašytoje sutartyje numatyta, kad tautodailininkas kūrinį baigs spalio mėnesį. Rudenį turėtų būti baigti ir kultūros centro prieigų tvarkymo darbai.

S. Nėries atminimo įamžinimo idėja paremta geros valios žmonių parama ir lėšomis. „Seklyčios“ klubo sąskaitoje su žyma „Salomėjos Nėries atminimui įamžinti“ iki šio pavasario buvo saugoma per 2600 Eur. Pastarosiomis savaitėmis, V. Žalienei kuo plačiau paskleidus žinią apie pajudėjusius įamžinimo reikalus, ši suma pasipildė daugiau kaip 1000 eurų. Pinigų paaukojo idėjos rėmėjai iš Marijampolės, Kauno, Šiaulių…

Paremti koplytstulpio statybą gali kiekvienas, pervesdamas lėšų į Vilkaviškio literatų klubo „Seklyčia“ sąskaitą LT 284010040100071480 „Luminor“ banke, nurodant paskirtį „S. Nėries atminimui įamžinti“.

Renginyje „Tau akyse dangaus šviesa“ Kiršuose su didžiausiu dėkingumu buvo tariami Vidos ir Juozo Kudirkų vardai. Šie vilkaviškiečiai būsimajam koplytstulpiui padovanojo savo daug metų augintą ąžuolą. Šie metai šeimai ypatingi: abu šventė gražius savo amžiaus ir bendro gyvenimo jubiliejus, tačiau nelaukdami dovanų, didelę dovaną įteikė kitiems, linkėdami, kad jų puoselėtame medyje Salomėjos siela apsigyventų.

Kaip į atlaidus

S. Nėries gimtinė Kiršuose seniai bematė tiek žmonių, kiek jų buvo suvažiavę į popietę „Tau akyse dangaus šviesa“ ir tiek poetei skirtų eilių seniai čia nebuvo skaityta. Tai skambėjo kaip S. Nėries įamžinimo iniciatyvos literatūrinis palaikymas. Visus dėmesiu ir jautriu žodžiu gaubė jo organizatorė V. Žalienė ir kartu su ja renginį vedusi Jovita Grakavinienė. S. Nėries poeziją skaitė sodybos šeimininkė, poetės marti Laima Bučienė ir „Aušros“ gimnazijos mokiniai, savo mintimis ir kūryba pasidalijo svečiai iš Marijampolės klubo „Sietynas“ ir Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariai iš Kauno, Vilkaviškio ir Pajevonio literatai. Poeziją su muzika ir daina susiejo Daivos Venienės vadovaujamos kanklininkės, moterų trio (vadovė Rita Štrimaitienė) ir solistė iš „Aušros“ gimnazijos Kamilė Vilčinskaitė. Apie poetės įamžinimo reikalus pasakojo „Seklyčios“ klubo vadovė Rasa Šlivinskienė.

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkė Dalia Buragienė ne tik pristatė pernai išleistą almanachą „115 nusilenkimų Salomėjai“, skirtą poetės 115-osioms gimimo metinėms, kur savo posmus sudėjo apie 250 autorių, bet ir pasveikino naują sąjungos narę Jolantą Kazakevičienę. Pasak pirmininkės, tai pirmas kartas, kai sąjungos nario pažymėjimas įteikiamas S. Nėries tėviškėje.

Gimtojo poetės kiemo žalumos apsupty, paukščių čiulbesy tarsi jautei poetės dvasią, kuriai neskirta likti užmiršty. Ne vienas iš renginio išsivežė pajevonietės Teresės Dailidavičienės išaugintą diemedžio ūglį. „Aš – diemedžiu žydėsiu“… – rašė S. Nėris. Tegul ji žydi…