Andrius GRYGELAITIS
Vasario 5 d. Vilkaviškio kultūros centre bus rodomas didelio populiarumo visoje šalyje sulaukiantis spektaklis „Nepažįstamos draugės“. Jame pagrindinius vaidmenis atlieka žinomos aktorės Emilija Latėnaitė bei Edita Užaitė. Pastaroji su „Santakos“ laikraščio skaitytojais sutiko pasidalinti mintimis ne tik apie laukiantį spektaklį, bet ir apie savo gyvenimą bei karjerą.
Kūrybos kryžkelė
Galima neabejoti, kad tie, kurie vasario 5 d. ateis į Vilkaviškio kultūros centrą pažiūrėti spektaklio „Nepažįstamos draugės“, tikrai neliks nusivylę ir pasisems daug teigiamų emocijų. Žiūrovų laukia šiltas, linksmas, tačiau kartu ir jautrus pasakojimas apie atvirumą. Tai istorija apie dviejų labai skirtingų moterų aktorių draugystę ir didelę paslaptį, dėl kurios ta draugystė nutrūko. Vienoje iš scenų likimas po ketverių metų nebendravimo netikėtai aktorių atrankoje suveda drauges, kurios leidžiasi į jausmingą bei kartais absurdiškai juokingą kelionę per tikros draugystės iššūkius ir savęs paieškas.
„Šiame spektaklyje aš ne tik vaidinu. Tai kartu ir mano prodiusuotas darbas, todėl esu atsakinga už didžiąją dalį su spektakliu susijusių niuansų. Pasirodymą rengėme net trejus metus. Ilgiausiai užtruko scenarijaus rašymas – gal pustrečių metų. Tekstą rašėme kartu su Elžbieta Latėnaite. Iš tikrųjų heroję, kurią vaidinu aš, kūrė Elžbieta. Vienu metu buvome atsidūrusios kūrybinėje kryžkelėje. Tuomet kreipiausi į draugę kino kritikę, kuri pastebėjo, jog užstrigome dėl to, jog iš savo patirčių kurdamos personažus pernelyg priartėjome prie jų. Mums patarė apsikeisti personažais. Tai padarius iš karto vėl grįžo kūrybinė laisvė, o scenarijaus rašymas įgavo naują pagreitį“, – prisiminė E. Užaitė.
Jos teigimu, spektaklis „Nepažįstamos draugės“ yra apie tikrą gyvenimą, kuriame netrūksta asmeninių patirčių bei nesuvaidintų emocijų. Pavyzdžiui, viena iš spektaklyje rodomų aktorių atrankos scenų kadaise buvo nutikusi pačiai Editai.
Garsi aktorė pasakojo, kad dažnai nauji vaidmenys vienaip ar kitaip pasirodo ir realiame jos gyvenime. Taip buvo ir šįkart. E. Užaitė čia vaidina niekur nespėjančią, daugybę darbų vienu metu atliekančią išsiblaškiusią moterį, kuri geba savo elgesiui rasti pačių keisčiausių pasiteisinimų.
„Kadangi esu spektaklio prodiuserė, turiu būti itin tiksli, strateguojanti ir gebanti išsireikalauti to, ko noriu. Vienu metu pastebėjau, kad pradėjau visur vėluoti, kurti nepaaiškinamas istorijas – visai kaip mano herojė. Aišku, tai greitai baigėsi“, – šypsojosi pašnekovė.
Niekada nesigailėjo
Vilkaviškyje E. Užaitė lankysis ne pirmą kartą. Anksčiau mūsų mieste ji yra viešėjusi su kitomis kūrybinėmis komandomis. Aktorė iki šiol pamena, kaip kartą į Vilkaviškį atvyko dar su visai maža dukrele Marija.
„Tuo metu dukrytę dar pati maitinau. Į Vilkaviškį atvažiavau kartu su sese, kuri turi tokio paties amžiaus mergaitę. Ji tuo metu man labai padėdavo – kai aš vaidindavau scenoje, prižiūrėdavo mano dukrą. Atsimenu, kaip tąkart vaikščiojome Vilkaviškio miesto sode, įvairiomis gatvelėmis. Iki šiol man šis miestas kelia „maminius“ prisiminimus“, – juokėsi E. Užaitė.
Į sceną aktorė reguliariai lipa jau daugiau nei du dešimtmečius. Vaidinti ji pradėjo būdama studente – 2002 m. Edita dar besimokydama 12-oje klasėje tvirtai žinojo, kad savo ateitį nori sieti būtent su scena. Tiesa, kurį laiką ji nebuvo apsisprendusi, kokias studijas rinktis – aktorystės ar režisūros, todėl stojimo dokumentus pateikė į abi šias profesijas.
„Atsimenu, kai vienoje konsultacijoje profesorius Jonas Vaitkus paklausė, tai kuo visgi noriu būti – aktore ar režisiere. Nesudvejojusi atkirtau, kad aišku, jog aktore. Tada pati save išgirdau ir dvejonės išsisklaidė. Niekada nesigailėjau šio pasirinkimo“, – prisipažino pašnekovė.
Brandos etapas
Aktorė pasakojo, jog jai kurį laiką trūko pasitikėjimo, pati pernelyg dažnai nuvertindavo savo galimybes. Ir visai nesvarbu, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji mokėsi aukščiausiais pažymiais.
„Tuomet galvodavau, jog dešimtukus man rašo tik dėl to, kad nelįsčiau dėstytojams į akis. Galbūt viskas pasikeitė po mano monospektaklio „Nuoga“, kuriam besiruošdama įdėjau labai daug pastangų. Tai buvo tarsi brandos etapas, visus kitus mano vaidmenis pripildęs kokybės. Po jo įgavau daugiau pasitikėjimo, pasidarė lengviau kalbėti. Kas žino, jei ne monospektaklis, galbūt nebūtų ir „Nepažįstamų draugių“?“ – svarstė E. Užaitė.
Žinoma moteris pasakojo, jog dabar į savo veiklą žiūri tarsi į užduotį, kurią vienaip ar kitaip įmanoma padaryti. Aktorystę ji taip pat lygino su žaidimu, kuriuo jai labai patinka dalintis su žiūrovais.
„Anksčiau labiau mistifikavau aktorės profesiją, galvojau, kad niekuo kitu nesugebėčiau būti. Bet juk tai netiesa! Visi mes galime daug ką daryti, tik ne visada tam matome galimybių. Kartais mus stabdo galvojimas, kad jau esame pasiekę savo lubas. Tai klaidingas požiūris, nes visada galime kilti aukščiau“, – kalbėjo pašnekovė.
Edita ar Kristina?
Per ligšiolinę karjerą E. Užaitė yra sukūrusi dešimtis pačių įvairiausių vaidmenų. Jai tekę suvaidinti nemažai žiūrovų atmintyse įstrigusių personažų. Vienas tokių – Kristina iš televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“. Aktorė juokėsi, kad tuo metu, kai dar filmavosi minėtame seriale, gatvėje žmonės dažnai į ją kreipdavosi būtent Kristinos vardu.
„Seriale baigiau filmuotis prieš dešimtmetį. Tai dariau septynerius metus. Manau, kad sėkmę lėmė nuoširdus ir atsakingas požiūris į darbą. Man tada viskas rūpėjo, su režisieriumi Sigitu Račkiu neretai dėl įvairių situacijų ginčydavomės iki pamėlynavimo, nuolat skambindavome scenaristams, tardavomės dėl smulkiausių detalių. Į filmavimo aikštelę atsinešdavau krūvas rūbų, siūlydavau idėjas, kaip mano personažas turėtų atrodyti“, – apie kūrybinę „virtuvę“ pasakojo garsi aktorė.
Galima neabejoti, kad nuoširdumas ir atsakingas požiūris į darbą padėjo jai per 2010 m. „Kino pavasario“ apdovanojimus pelnyti žiūrovų mylimiausios Lietuvos aktorės titulą.
Svarbu išklausyti
Jau septynerius metus E. Užaitė savanoriauja „Jaunimo linijoje“. Šią veiklą ji vadina prasminga ir reikalinga. Aktorė sulaukia daugybės skambučių iš žmonių, kurie jaučiasi vieniši, nesuprasti, neišgirsti.
„Dažnai būname vieni kitiems neįdomūs, neklausome vieni kitų. O iš tikrųjų kenčiančiam žmogui tereikia būti išklausytam. Paprastai skambinantieji nereikalauja jokių patarimų. Jie tik nori išsikalbėti, o tai padarę dažnai patys suranda atsakymus į rūpimus klausimus“, – pasakojo pašnekovė.
Ji neslėpė, kad kartais po pokalbių su skambinančiais jaunuoliais apima neviltis ir bejėgiškumo jausmas, o ašaros skruostu pačios pradeda riedėti. Savanoriavimą jaunimo linijoje E. Užaitė lygino su nuo kalno šniokščiančia upe, kuri savo kelyje gali sugriauti bet ką.
„Pokalbio metu esu tarsi du krantai, kurie tą upę trumpą atkarpą lydi. Išklausymas neišsprendžia visų problemų, bet labai padeda. Manau, kad „Jaunimo linija“ yra nepaprastai reikalinga. Į ją žmonės gali skambinti 24 valandas per parą. Ji padeda suprasti, kad vieni kitiems esame labai reikalingi“, – kalbėjo E. Užaitė.
Nelaiko religija
E. Užaitė su vyru prodiuseriu, aktoriumi ir režisieriumi Linu Ryškumi jau ne vienus metus praktikuoja budizmą. Aktorės teigimu, tai būdas tapti geresniu, nuoširdesniu su savimi, padėti kitiems. Edita budizmo nevadina religija. Jos teigimu, tai labiau mąstymo kelias ar filosofija. Savęs budiste moteris taip pat nevadina.
„Man tai yra labai įdomu ir padeda gyvenime. Budizmu domėtis pradėjau dar mokykloje. Vyras taip pat juo domėjosi jau kurį laiką. Būtent jo dėka susipažinau su daugiau žmonių, kurie tai praktikuoja, pati pradėjau labiau domėtis, gilintis. Pajaučiau, kad man budizmas tinka ir patinka. Neskirstau žmonių pagal religijas. Juk visi norime to paties – būti laimingi, išklausyti, suprasti ir nelikti vieniši“, – teigė žinoma aktorė.
Prieš keletą metų Edita su vyru savo sodyboje pradėjo organizuoti įvairius meditacijų seansus, tylos, jogos, moterų stovyklas. Tai, anot pašnekovės, atvira vieta, kurioje laukiami visi norintieji. Tad jeigu Edita ne scenoje, sutikti aktorę dažniausiai galima būtent šioje vietoje.
Bilietai: kakava.lt
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.