Rašytoja eilėmis kalba net apie neatliktus namų darbus

„Namų darbai, ne itin skanus valgyklos maistas, dvi lietuvių kalbos pamokos iš eilės, mokykloje pamesti daiktai, atostogų laukimas yra pradinukų kasdienybė“, – važinėdama po mokyklas patyrė apdovanotų knygų vaikams „Kapt kapt kapt“, „Kaip sutramdyti žvėryną?“ autorė Indrė Pliuškytė-Zalieckienė. Mokinukų kasdienybę poetė ir iliustruotoja pamėgino praskaidrinti šiose kelionėse gimusia eilėraščių knyga „Neatlikau namų darbų“. Pradinukai joje atras šiuolaikinį pasaulį su visais minecraftais, jutubais ir tiktokais.

Skatina meilę lietuvių kalbai

„Rašau apie vaikams pažįstamas situacijas su trupučiu fantazijos pipirų ir absurdo pabarstukų. Kaip suaugusiesiems, taip ir vaikams smagu būti nustebintiems, pakikenti ir rasti eilėraščiuose iššūkių. Štai vieną eilėraštį įmanoma perskaityti tik sukant knygą ratu. O kitame tenka šifruotis praleistas raides, nosines, varneles ir „a“ raides, nes viską sugriebė į klasę įsiveržęs sūkurys. Beje, šį šifravimo iššūkį vaikai įveikia kur kas lengviau nei suaugusieji“, – tai, kas glūdi knygos viduje, atskleidė autorė pridurdama, kad naujosios eilėraščių knygos tikslas yra prajuokinti, pateikti kasdienius dalykus per vaizduotės prizmę, padėti vaikams pajusti bendrystę.

Į mokyklos gyvenimą nusprendusi pažvelgti su humoru ir eiliuotai, prirašiusi išdykusių ir vaikams draugiškų eilėraščių, kuriuos būtų smagu mokytis per pamokas, knygos autorė turi ir kitų užmačių. I. Pliuškytė-Zalieckienė tikisi, kad „Neatlikau namų darbų“ padės vaikams labiau pamėgti lietuvių kalbos pamokas. Ji dažnai iš pradinukų girdi, kad lietuvių kalbos pamokos yra vienos nemėgstamiausių. O ir laisvalaikiu vaikai neretai renkasi tarpusavyje bendrauti ne lietuvių, bet anglų kalba.

„Ir tai nenuostabu, nes pramoginį lietuvišką turinį vaikams savo kiekybe neišvengiamai nurungia angliškas turinys, – teigė vaikų poetė. – Anglų kalba žiūrėdami jutubą, filmukus ar žaisdami vaizdo žaidimus vaikai išmoksta ją natūraliai – imersijos būdu. Tada natūraliai jie anglų kalba ir pasakoja vienas kitam apie savo pramogas prie ekranų“.

Užgožia anglicizmai

Knygų vaikams autorė neabejoja, jog nuostabu mokytis užsienio kalbos nė nejaučiant, kad mokaisi. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė: angliški žodžiai po truputį įsivelia kalbant ne tik apie laisvalaikio žiūralus, jie atkeliauja ir į kasdienę kalbą. „Ir tada koks antrokas pasakoja, kad „jis suffer’ina, nes tėvai liepia anksti eiti į bed’ą“. Iš pradžių tai miela ir juokinga, bet ilgainiui suvoki, kad nejučia pasiekiamas taškas, kai vaikas nesimaivo, o nuoširdžiai neberanda lietuviško žodžio, kuriuo galėtų savo mintį išreikšti“, – sakė I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Tad ji visiškai nesistebi iš vaikų išgirdusi, jog lietuvių kalbos pamokos mokykloje daugeliui tampa kančia: „Sakau vaikams, kad lietuvių kalba ir neturi būti lengva. Ji sudėtingesnė nei anglų, nes yra archajiška, viena seniausių, viena poetiškiausių kalbų, tikras saldainis lingvistikos tyrinėtojams. O mes turime prabangą šia kalba bendrauti kasdien. Tai kieta, mes išskirtiniai! Juk lietuviškai kalbančių palyginus su pasaulio populiacija tiek nedaug, todėl, kaip kartą įvardino kolekcionavimu besidomintis sūnus, mes, lietuviai, esame reti. Kaip deimantai!“

Bendradarbiaudama su Pasaulio lietuvių bendruomene populiarių knygų vaikams autorė yra parengusi nemažai straipsnių apie lituanistinį švietimą. Ji pasakoja, kad pokalbiuose su užsienio lietuviais išsirutuliojo supratimas: lygiai kaip užsienio lietuvių vaikai svečiose šalyse, taip ir vaikai Lietuvoje patiria dvikalbystės fenomeną, dalį dienos praleisdami virtualiame kitakalbiame pasaulyje. Skirtumas tik tas, kad užsienio lietuviai, norėdami savo vaikus išmokyti švarios užsienio ir lietuvių kalbos, sąmoningai taiko įvairias metodikas. Pavyzdžiui, įpratina vaiką geriau paklausti pamiršto žodžio, o ne jį tiesiog pakeisti užsienio kalbos žodžiu. Taip vaikas išmoksta švariai kalbėti dviem kalbomis, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Liuksemburge, ir penkiomis.

Padėkite mokytis

Paklausta, ar ji pati turinti planą, kaip nuo anglicizmų ir tarpstančių anglų kalbos žodžių gelbėti lietuvių kalbą, I. Pliuškytė-Zalieckienė svarsto, kad plano pradžia galėtų tapti įprotis ne negirdomis nuleisti vietoj lietuviško ištartą anglišką žodį, o vaiko paklausti, kaip jis tą žodį pasakytų lietuviškai.

„Vaikai labai mėgsta pasakoti apie žaidimus, suaugusiesiems to klausyti dažniausiai nuobodoka. Tačiau pamėginkite įsivaizduoti, kad esate žurnalistas, besidomintis savo vaiko laisvalaikiu. Klauskite, ką jis žaidžia, kokį lygį pasiekė, ir jeigu matote, kad jam painiojasi skirtingų kalbų žodžiai, vis klustelėkite – o kaip pasakytum lietuviškai? Esu tikra, jo anglų kalbos žinios nuo to nenukentės, o lietuvių kalba po truputį švarės“, – patarė I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Pastaruoju metu aktyviai po mokyklas važinėjanti knygų autorė sako jose pastebinti daug gerų dalykų – prasmės ir erdvės kūrybinėms veikloms: „Matau smalsius vaikus, kurie nori būti išklausyti. Matau mokytojus, kurie nori vaikus padrąsinti kurti, išreikšti save, skaityti knygas. Po edukacijos antrokė pribėga pasakyti, kad nuo šiol lietuvių kalba yra jos mėgstamiausia. Ketvirtokai neina į pertrauką, o lieka klasėje vieni kitiems skaityti ką tik sukurtų eilėraščių ir kikenti. Priešmokyklinukas, iš pradžių slėpęs veidą tarp delnų, purtęs galvą ir tvirtinęs, kad piešti nemoka ir neturi jokių idėjų, edukacijos pabaigoje rodo detalų bebro nuotykių piešinį ir priešais grupę žvaliai pasakoja savo sukurtą istoriją“, – savo edukacijų patirtimi dalijosi knygų autorė.

Smagiomis iliustracijomis knygą „Neatlikti namų darbai“ papuošė pati autorė.

Laisvė RADZEVIČIENĖ