Tarptautinės kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai, palyginti su savo kaimynais latviais ir estais, keliaudami labiausiai atsižvelgia į tvarumo aspektą. Norėdami daryti kuo mažesnę įtaką gamtai, tautiečiai nesibaimina keliauti ilgiau.
Remiantis apklausos duomenimis, tvarumo aspektas renkantis tarp skirtingų kelionių paslaugų teikėjų yra svarbiausias būtent Lietuvos gyventojams. Tai rūpi 53 proc. tautiečių, palyginti su 46 proc. Latvijos ir 42 proc. Estijos gyventojų.
Pagal apklausą, šalies gyventojai iš savo kaimynų išsiskiria didžiausiu noru ir pasiryžimu keisti savo kelionių įpročius dėl aplinkosaugos. Daugiau nei ketvirtadalis, 27 proc., tautiečių nurodė su tuo visiškai arba iš dalies sutinkantys. Kai tuo metu kaimyninių šalių gyventojai kur kas vangesni šiuo klausimu: savo kelionių įpročius Estijoje keistų 13 proc. apklausos dalyvių, Latvijoje – 16 proc.
„Tvarumą akcentuojame nuo pirmosios dienos, kai mūsų autobusai išriedėjo į gatves. Augant susirūpinimui dėl klimato kaitos ir didėjančios aplinkos taršos, esame įsipareigoję iki 2040 m. Europoje ir iki 2050 m. visame pasaulyje tapti neutralūs anglies dioksido (CO₂) atžvilgiu. Tačiau tikrasis poveikio klimatui neutralizavimas priklauso nuo kasdienių gyventojų pasirinkimų“, – pažymi „FlixBus“ verslo direktorė Kamila Zalewska.
Galėtų keliauti ilgiau ir lėčiau
Apklausa atskleidė, kad Baltijos šalių kontekste Lietuvos gyventojai yra labiausiai pasiryžę praleisti daugiau laiko keliaujant, jeigu tai padės sumažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį ir paliekamą CO₂ pėdsaką. Beveik pusė (44 proc.) taip elgtųsi kartais, o dešimtadalis apklaustųjų tai galėtų daryti nuolat.
K. Zalewska priduria, kad nepaisant vienas tvaresnių keliavimo būdų neabejotinai yra viešasis transportas.
„Keliaujant autobusu maršrutu Vilnius-Varšuva, 400 kilometrų įveikiama sugeneruojant apie 11,12 kg CO₂ žmogui, tuo metu keliaujant automobiliu išmetama beveik penkis kartus daugiau – apie 56,6 kg CO₂. Be to, važiuojant autobusu nereikia rūpintis vairavimu tamsoje ar slidžiais keliais, galima pailsinti akis ir atsipalaiduoti“, – paaiškino ji.
Keliaujant lėktuvu išmetama daugiausia CO₂ lyginant su kitomis keliavimo priemonėmis. Bendrovės užsakymu atliktoje apklausoje matyti, kad šalies gyventojai yra labiausiai linkę jaustis blogai pasirinkę keliauti lėktuvu, nors ir žino apie skrydžių poveikį aplinkai. Kartais, dažnai ar visada dėl to blogai jaučiasi 26 proc. tautiečių, kai taip besijaučiančių Latvijoje yra tik 16 proc., o Estijoje – 8 proc.
Žiemos kelionėms neišlaidaus
Kaip rodo apklausos duomenys, beveik pusė šalies gyventojų (48 proc.) šią žiemą planuoja keliauti: 23 proc. tai darys Lietuvoje, 18 proc. ketina aplankyti Europos šalis ir tik 7 proc. planuoja atostogauti už Europos ribų.
„Apklausa atskleidė, kad žiemos atostogų kelionėms Lietuvos gyventojai neketina itin daug išlaidauti. Penktadalis (20 proc.) keliautojų bilietams ar kurui planuoja išleisti nuo 101 iki 200 eurų, dar penktadalis – nuo 51 iki 100 eurų, o 15 proc. apklaustųjų ketina kelionėms skirti mažiau nei 50 eurų. Todėl kelionės autobusais yra puikus pasirinkimas – žmonės gali keliauti tvariai ir kokybiškai už prieinamą kainą, atitinkančią jų lūkesčius“, – teigia „FlixBus“ atstovė.
Dažniausia priežastis, dėl kurios renkamasi keliauti autobusais, yra būtent jų ekonomiškumas – taip sako ketvirtadalis (25 proc.) Lietuvos gyventojų. Bendrovės užsakymu atlikta apklausa atskleidė ir tai, kad kelionės autobusais yra populiaresnės Lietuvoje (27 proc.) ir Latvijoje (26 proc.) nei Estijoje (19 proc.).
Pasak jos, populiariausios kryptys, kuriomis Lietuvos gyventojai keliavo praėjusiais metais buvo Ryga, Varšuva, Balstogė, Talinas, Berlynas.
Bendrovės užsakymu 2024 metų gruodžio mėnesį buvo apklausta po 500 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.