Istorinio radinio bendruomenė niekam neatiduos

Toma BIRŠTONĖ

Visai neseniai gražiškiečius pasiekė laiškas iš praeities. Betvarkydami bendruomenės namus vietiniai vyrai rado seną medinę lentą. Ant jos cheminiu pieštuku surašyti svarbiausi to meto gyvenvietės faktai.

Būtų nukeliavusi į ugnį

Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenės pirmininkė Rita Vasiliauskienė pasakojo, kad sena lenta buvo atrasta visai netikėtai. Bendruomenės namuose vyko remontas. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas rūsyje, o vyresniems žmonėms tai sukeldavo nepatogumų. Nuspręsta perkelti jį į patogesnę vietą pirmame pastato aukšte, tad pradėti darbai.

Seniūnijos darbuotojai Romas Mačiulskas, Robertas Jankauskas ir Rymantas Ramanauskas pasakojo, kad išardę nenaudojamus laiptus, vedančius į palėpę, pradėjo ruošti vietą naujai patalpai. Rastus nereikalingus daiktus, įvairias lentas vyrai išnešė į lauką ir ėmė rūšiuoti – ką galima sudeginti, o ką geriau išmesti. Viena iš palėpėje rastų senų lentų buvo aprašinėta. R. Ramanauskas iš pradžių pagalvojo, jog kitas darbininkas ant jos susirašė statybines medžiagas, kurių reikia nupirkti, tačiau pradėjęs skaityti atidžiau gražiškietis labai nustebo.

„Pamatęs lentą suabejojau, jog vargu ar Romas moka taip gražiai rašyti, o kai perskaičiau, negalėjau patikėti“, – šmaikščiai pasakojo R. Ramanauskas.

Surašytos aktualijos

Vyrai pasakojo, kad dirbdami tarpusavyje kalbėjosi, spėliojo, kada laiptai galėjo būti pastatyti. Vienas galvojo, kad tai caro laikų statinys, kitas nurodė dar vėlesnį laikotarpį, o ypatingas radinys išsklaidė spėliones.

Senieji laiptai buvo pastatyti 1937 metų rugpjūtį.

Ant medinės lentos esantis įrašas atskleidžia, kad anuomet šį darbą atliko Jonas Paliokas su dviem darbininkais – Pranu Palioku ir Albinu Rimavičiumi. Paaiškėjo, jog 1937 metų vasarą minėti vyrai dabartiniuose bendruomenės namuose įrengė patalpas – du kambarius ir koridorių, skirtas atkeltiems vikarams – Mieliauskui ir Degučiui. Remontas buvo atliktas pagal tuomet Gražiškiuose tarnavusio klebono Antano Uoginto nurodymus.

Ant lentos buvo užrašyta daugybė kitų įdomių faktų. Tuo metu zakristijonu buvo Juozas Jurkša, vargonais bažnyčioje grojo Stasys Bučinskas, o špitolninko pareigas ėjo Kazimieras Žebraitis. Tarp šių vyriškų vardų ir pavardžių buvo paminėta ir viena moteris – klebono šeimininkė Agota Kudirkaitė.

Paaiškėjo, kad beveik prieš devyniasdešimt metų Gražiškiai turėjo ir policijos nuovadą, kuriai tuo metu vadovavo Voldemaras Malekaitis. Kartu su juo dirbo policininkai Stasys Šimkevičius ir Jonas Prapuolenis. Valsčiaus sekretoriumi buvo paskirtas Vincas Radšinevičius, o Gražiškių viršaičiu – Motiejus Mertinkaitis.

Dalijosi giminaičių prisiminimais

R. Ramanauskas prisiminė savo tėvų pasakojimus, jog tuomet Lietuvos dvasininkija klestėjo, daug jaunuolių rinkosi kunigystę, nes tai buvo laikoma prestižo reikalu. Nedidelis Gražiškių miestelis anuomet turėjo net tris kunigus.

„Atsimenu vieną šmaikščią istoriją, susijusią su ilgamečiu klebonu Antanu Uogintu. Tradiciškai po žiemos švenčių jis eidavo kalėdoti. Buvo įprasta, jog atėjusiam kunigui namiškiai bučiuodavo ranką. O mano teta, kuriai tada buvo vos keleri metukai, trenkė jam per ranką ir pasislėpė po lova“, – linksma istorija pasidalijo R. Ramanauskas.

Pasak gražiškiečio, šeimoje jis ne kartą yra girdėjęs gražių žodžių apie Gražiškių policijos nuovados darbuotojus. Jie buvo griežti, tačiau teisingi. Vietos žmonės juos laikė autoritetais.

„Kaimo nenaudėliai jų prisibijodavo, sakyčiau, net vengdavo“, – pasakojo gražiškietis.

Pakabins bendruomenės namuose

Gražiškiečiai socialiniuose tinkluose pasidalino žinia apie istorinį radinį. Įrašas tapo populiarus, o žmonės ėmė rašyti daugybę komentarų: vieni sveikino tokį daiktą radus, kiti dalijosi patarimais, ką daryti su lenta. Nors bendruomenė sulaukė Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kitų įstaigų pasiūlymų perimti radinį, tačiau gražiškiečiai niekam nežada jo atiduoti.

Smetonos laikų radinys bus saugomas Gražiškiuose – ten, kur jis ateities kartoms buvo paliktas prieš beveik devyniasdešimt metų. Dabar tereikia ypatingą lentą įrėminti ir pakabinti bendruomenės namuose.

„Vyrai radinį atnešė švytėdami, o kai perskaitėme, kas ten parašyta, ir mes su pavaduotoja pradėjome švytėti. Juk tai – mūsų miestelio istorija! Gal kažkam gali pasirodyti, jog anokia čia vertybė, bet mums – tai didelis lobis“, – džiaugėsi Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė.