Liepos 14 d., 16 val., Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre vyks verslininko, keliautojo, bestselerio „500 dienų su Saudo Arabijos princu“ autoriaus Tomo Kriščiūno naujausios knygos „Duok mums aiškumo“ pristatymas.
Interviu su „Santakos“ laikraščio talkininke Rita Mitkute 2020 m. spalio 5 d. Tomas pasakojo: „Vilkaviškyje praleidau visas vaikystės vasaras. Nors gimiau, augau ir mokyklą lankiau Kaune, vos prasidėjus atostogoms tėvas mane išveždavo pas močiutę Viktoriją, kuri gyveno Gudelių kaime. Mano tėtis Kazimieras – vilkaviškietis, ilgametis buvusio Kaimo statybos projektavimo instituto Vilkaviškio filialo inžinierius projektuotojas. Mama Irena Normantaitė taip pat gyveno ir dirbo Vilkaviškyje – įgijusi pediatrės diplomą pagal paskyrimą darbavosi rajono ligoninės vaikų ligų skyriuje.“
Gražiausi vaikystės atsiminimai Tomui asocijuojasi su visiška laisve, kurią turėjo pas močiutę. Su draugais žaisdavę ir šėldavę, maudydavęsi prie Vinco Kudirkos klėtelės esančiame ežere, o ūgtelėję kartu eidavę į šokius Vilkaviškyje. Atvažiuodavo į Gudelius Tomas ir vėliau, jau būdamas studentas. Vis dėlto kaime jis ne tik poilsiavo – čia išmoko dirbti, saugoti daiktus, gerbti bei tausoti maistą, mat močiutė neleisdavo jokio produkto išmesti. Taip pat jam tekdavo ir runkelius, ir daržus ravėti. Viešėdamas Vilkaviškio krašte ne kartą ir ne du su tėvais yra lankęsis Kaliningrado srityje. Tomas patikino, kad Vilkaviškis jam labai artimas. Net ir dabar čia sakėsi turįs nekilnojamojo turto. Pasak vyro, Vilkaviškis turėtų drąsiau ir aktyviau kalbėti apie savo privalumus. Apie tai, kad šis kraštas buvo lietuvybės ir valstybingumo lopšys, išugdė šaliai iškilių lyderių, apie savo unikalią istorinę ir geografinę padėtį – trijų valstybių sankirtą, to privalumus ir specifiką. Juokaudamas Tomas išskyrė ir dar vieną vilkaviškiečių ypatybę – tvarkingumą, pomėgį puoštis ir gražiai atrodyti.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.