Regiono žmonės turi dar vieną priežastį džiaugtis ir didžiuotis: valstybės prezidentas pasirašė dekretą „Dėl Suvalkijos (Sūduvos) didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo“.
Ankstesnę žinią, kad 2022-uosius Seimas paskelbė Sūduvos metais, pasivijo kita: šis regionas savo metus pasitinka su oficialiai pripažintu herbu.
Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius.
Didžiajame Suvalkijos (Sūduvos) herbe sidabriniame lauke vaizduojamas raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai). Skydą iš abiejų pusių puošia sidabrinės ąžuolo šakelės su gilėmis, apačioje juosiamos sidabriniu kaspinu, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas devizas „Vienybė težydi“. Mažajame herbe vaizduojamas sidabriniame lauke stovintis raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai).
Visi Suvalkijos (Sūduvos) heraldiniuose ženkluose naudojami simboliai – energingumą, didžiadvasiškumą ir taurumą reiškiantis tauras, su Jono Basanavičiaus ąžuolynu besisiejantis ąžuolo vainikas ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ teksto fragmentas „Vienybė težydi“ – herbe atsirado neatsitiktinai. Šiuos simbolius pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės, o jiems galutinai pritarta Marijampolės regiono plėtros taryboje, kurią sudaro Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių atstovai.
Suvalkija (Sūduva), jungianti zanavykus ir kapsus bei Marijampolės ir Kauno regionus, tapo pirmuoju Lietuvos etnografiniu regionu, kurio heraldinę simboliką patvirtino šalies prezidentas.
Lietuvos heraldikos komisija Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono didįjį ir mažąjį herbus, taip pat reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą yra patvirtinusi 2015 metais. Mūsų regiono heraldinių ženklų autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Priminsime, kad Seimas, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu, siekdamas pabrėžti, pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimuisi XIII–XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais, 2022-uosius yra paskelbęs Sūduvos metais. Atitinkamo teisės akto projektą Seimui pateikė parlamentarai konservatoriai Andrius Vyšniauskas ir Irena Haase.
Kitais metais bus švenčiama Sūduvos susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Ji skaičiuojama nuo 1422 metų rugsėjo 22 dienos, kai buvo pasirašyta Melno taikos sutartis. Po šios sutarties Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Sūduvos vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas K. Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašant baltų gentis prie Baltijos jūros įvardyti sūduviai, galindai ir kiti.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.