Minint skulptoriaus Petro Rimšos 140-ąsias gimimo metines Paežerių dvaro ledainėje eksponuojama paroda „Iš to pačio molio drėbti“, pristatanti Sūduvos krašto keramikų darbus.
Gimęs 1881 metais Naudžių kaime, Paežerių seniūnijoje, Petras Rimša tapo vienu iškiliausių Lietuvos menininkų. Būdamas dar vaikas pradėjo drožinėti, lipdyti iš molio ir greitai atsiskleidė kaip nepaprastų gabumų turintis talentas. Jau 1900-aisiais jo drožinėtos lazdos keliavo į tarptautinę parodą Paryžiuje ir su kitais liaudies meno meistrais pristatė Lietuvos tautodailę. Vėliau, įgijęs išsilavinimą Varšuvoje, Krokuvoje, Paryžiuje, Peterburge, menininkas skulptorius P. Rimša sukūrė daugybę neįkainojamų, lietuvių tautos dvasią ir savitą pasaulėjautą atskleidžiančių darbų. Jo kūrybos ir pavyzdžio įkvėpti, parodoje pristatome ne tik keramikus profesionalus, bet ir liaudies meistrus, savo kelią dar tik atrandančius jaunuosius talentus.
Vienas ryškiausių parodos dalyvių yra Andrius Janulaitis, keramikas, nuo 2002 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Autoriaus meniniam mąstymui būdingas veržlumas, dinamiškumas, savitas kalbėjimo būdas. Būdamas skulptūrinės keramikos šalininkas, molio lipdiniuose temperamentinga lipdyba jis sprendžia plastinės formos uždavinius. A. Janulaičio sukurti objektai išsiskiria paryškintos ekspresijos raiška, netradiciniais kontrastingų medžiagų – molio, stiklo, medžio, kaulo, durpių – sugretinimais. Šio keramiko kūriniai atkreipia dėmesį įvairiai modeliuotomis formomis, faktūriškai niuansuotais paviršiais. Kūriniuose autorius ekspresyvia plastine kalba išsako jam rūpimus egzistencinius klausimus, šviesiąsias ir tamsiąsias gyvenimo puses.
Greta savo darbus eksponuoja keramikas Virgilijus Bespalovas, gyvenantis Liubave, Kalvarijos savivaldybėje. Darbų autorius sako: „Keramika man ne hobis ir ne verslas, o tiesiog – gyvenimo būdas. Noriu jums parodyti, ką galiu sukurti iš suploto molio blyno.“ Parodoje eksponuojama įvairiaspalvių žuvų kolekcija.
Kitas parodos dalyvis – Artūras Matonis, gyvenantis Puskelniuose, Marijampolės savivaldybėje. Autorius pabrėžia: „Keramika, medžio drožimas, dainavimas, gėrybių rinkimas yra pragyvenimo šaltinis ir dvasinis pasitenkinimas, kurį paveldėjau ir kuris patiko. Daugiausiai naudoju molį ir medį. Gaminu indus, vazas, dubenėlius, vazonus, medalius ir kt. Graži gamta ir mokytojai paskatino mane užsiimti kūryba“.
Akį džiugina ir marijampolietės, kilusios iš Marcinkonių, Angelės Česonienės darbai. Darbo paslapčių išmokusi iš sutuoktinio keramiko Kęstučio, ji savo kūrybai minčių sėmėsi gamtoje. Kruopščiai, su didele meile išdailintuose kūriniuose – medžiai, šakos ir būtinai paukšteliai. Dirba A. Česonienė su lietuvišku moliu, kūriniuose atsispindi gamtos grožis ir harmonija.
Tradicinę puodininkystę parodoje pristato Liudvinave, (Marijampolės sav.) gyvenantys Arūnas Matulevičius ir jo žmona Asta. Puodynes, ąsočius, dubenėlius, puodelius jie puošia spalvoto molio dekoru, išmargina Suvalkijos krašto ornamentais – laukinėmis lelijomis, saulutėmis, gyvybės medžiais. Arūno vizitinė kortelė yra varpai – dideli ir maži, išmarginti raštais. Vienas mėgstamiausių Astos Matulevičienė darbų – dekoruoti suvenyrinius varpelius, juos komponuoti su medžio šakomis.
Didžiuojamės galėdami Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje parodyti ir jaunųjų lipdytojų darbus. Parodoje matysite trisdešimtmetį švenčiančios Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dailės studijos auklėtinių kruopščiai sukurtus darbelius. Savo margaspalvius lipdinius taip pat pristato „Menų mokyklėlė“, o greta – ne mažiau įdomūs Vilkaviškio socialinės pagalbos centro neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinio lipdytojų kūriniai.
Andrius MILINKEVIČIUS
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro- muziejaus etninės kultūros specialistas
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.