Inkstų transplantacijos laukia per šimtą žmonių

Gyvosios donorystės atvejai dar gana reti. Tačiau toks altruistiškas žingsnis be galo svarbus žmogui, kuriam svetimas organas gali išgelbėti gyvybę.

Tėčio dovana sūnui

Rugsėjo pradžioje Kauno klinikose atlikta gyvojo donoro inksto transplantacija. 63-ejų metų amžiaus vyras ryžosi savo inkstą dovanoti 35-erių metų sūnui.

Tai – pirmoji šiais metais gyvojo donoro inksto transplantacija Kauno klinikose ir jau septintoji Lietuvoje – šešios tokios transplantacijos šiemet atliktos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Ši transplantacija vyrui – antroji. Anksčiau jam buvo persodintas mirusio donoro inkstas.

Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura teigė, kad transplantacija iš gyvo donoro dažniausiai būna sėkminga, transplantuotas inkstas veikia geriau ir išlieka gyvybingas ilgiau nei transplantuotas mirusio donoro inkstas.

Pernai – tik trys

Lietuvoje gyvosios donorystės atvejai yra gana reti. Daugiausiai tokių operacijų atlikta 2014 m. – vienuolika. 2019 m. įvyko septynios gyvojo donoro inksto transplantacijos, pernai – vos trys.

Didžioji dalis inkstų transplantacijų atliekama iš mirusio donoro. Per metus registruojama iki šimto tokių operacijų. Jei abu donoro inkstai yra sveiki, jie persodinami dviem ligoniams.

Daugiausiai nuogąstavimų dėl gyvosios donorystės paprastai turi ne donorai, o recipientai. Jie nerimauja, kad vieno inksto pašalinimas pakenks artimojo sveikatai. Tačiau medikai pataria mažiau nuogąstauti ir pasikliauti gydytojų profesionalumu. Gyvosios donorystės transplantacija atliekama tik tada, kai gydytojai įsitikina, kad potencialaus donoro fizinė sveikata yra gera ir abu inkstai veikia puikiai.

Tam, kad žmogus galėtų padovanoti savo inkstą, atliekama daug įvairiapusių tyrimų. Siekiama, kad intervencija donorui turėtų kuo mažesnių pasekmių, o po transplantacijos donoro sveikatos būklę nuolat seka ir vertina nefrologai.

Turėtų būti pirmas pasirinkimas

Europos transplantologai sutaria, kad geriausias gydymo būdas pacientui, sergančiam galutinės stadijos lėtine inkstų liga, yra gyvojo donoro inksto persodinimas. 2017 m. paskelbtose Europos Sąjungos transplantacijų rekomendacijų gairėse pabrėžiama, kad esant galutiniam inkstų funkcijos nepakankamumui transplantacija turėtų būti pirmojo pasirinkimo gydymas.

Antrasis rekomenduojamas gydymo būdas – peritoninė dializė.

Tik netikus pirmiesiems dviem gydymo būdams siūloma taikyti hemodializę. Lietuvoje dažniausiai pacientui, nė nesupažindintam su kitais galimais gydymo būdais, iš karto siūloma hemodializė.

Gyvojo donoro inksto transplantacija ypatinga tuo, kad recipientui nereikia laukti, kol atsiras donoras, be to, tai padeda išvengti komplikacijų, atsirandančių dėl ilgalaikio dializių taikymo.

Lietuvoje gyvuoju donoru gali būti sutuoktinis arba artimu giminystės ryšiu su recipientu susijęs giminaitis – mama, tėtis, sesuo, brolis, teta, dėdė.

Laukia per šimtą žmonių

Mūsų šalyje įteisinta ir porinė donorystė. Tai – dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui. Tokių transplantacijų mūsų šalyje dar nėra atlikta.

Šiandien Lietuvoje inkstų transplantacijos laukia 107 asmenys, 67 iš jų yra aktyvūs, t. y. pasiruošę operacijai. Jiems tai – vienintelis būdas gyventi visavertį gyvenimą.

Vis daugiau žmonių išreiškia sutikimą paaukoti savo organus ir audinius po mirties. Tai padaryti gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo – tereikia užpildyti sutikimą internetu ntb.lt, visose gydymo įstaigose, „Eurovaistinėse“.

Nacionalinės transplantacijos biuro inf.