Fejerverkų ugnys – ir šventinė nuotaika, ir pavojus

Pareigūnai primena, kad neatsargiai elgiantis petardos ir fejerverkai gali prišaukti bėdos.

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Erikas Žarskis sakė, jog pirotechnikos gaminių pardavimo vietose šiuo metu rengiami operatyviniai patikrinimai. Pareigūnai stebi, ar prekiautojai neviršija nustatytų laikomos pirotechnikos kiekių, ar nepažeistos gaminių pakuotės, nepasibaigęs galiojimo laikas, ar laikymo sąlygos atitinka visus techninės saugos reikalavimus. Tikrinama, ar prekybos vietoje yra gesintuvas, nedegaus audeklo.

Anot A. Žarskio, nors prekyba pirotechnikos priemonėmis kontroliuojama kasmet, tačiau kiekvienais metais vis tiek nustatoma pažeidimų. Dažniausias jų – akivaizdžiai didesnis nei leistina pirotechnikos kiekis prekybos vietose. Gerokai rečiau pasitaiko atvejų, kai pardavinėjami pasibaigusio galiojimo fejerverkai arba jie laikomi nesaugiai, pvz., per arti šildymo įrenginių.

Tačiau pardavėjus patikrinti galintys pareigūnai neturi galimybės apsaugoti kiekvieno pirkėjo, tad tiesiog kasmet prašo žmonių su petardomis ir fejerverkais elgtis atsakingai.

„Pirmiausiai reikėtų skaityti instrukciją – joje aiškiai parašyta, o dažnai netgi grafiškai pavaizduota, kaip su konkrečiu gaminiu reikia elgtis. Bet žmonės kartais į instrukcijas net nepažiūri ir šaudami fejerverkus nesilaiko saugaus atstumo, pastato įtaisą nesaugiai ar net aukštyn kojomis, dėl to ugnys pradeda šaudyti ne į viršų, o į visas puses“, – pasakojo E. Žarskis.

Pareigūnas perspėjo, jog negalima naudoti savos gamybos ar neaiškios kilmės fejerverkų. Reikėtų apžiūrėti, ar gaminio pakuotė nepažeista, nesudrėkusi, ar nepasibaigęs galiojimo laikas.

Pirotechnikos gaminius leisti reikia paieškoti saugios erdvios vietos. Nepamirškime, kad atsitrenkęs į medžio šakas ar jo kamieną fejerverkas gali pakeisti judėjimo kryptį ir pridaryti daug žalos. Dar pavojingiau pirotechnikos priemones leisti žmonių minioje. Neblaiviems ir apsvaigusiems asmenimis fejerverkus leisti griežtai draudžiama.

Padegant pirotechnikos gaminį ugnies šaltinį reikia laikyti ištiestoje rankoje, niekad virš jo nesilenkti. Jei fejerverkas iškart neužsidega ar sudega ne iki galo, prie jo reikėtų nesiartinti bent 5–10 minučių.

Nors skamba paradoksaliai, bet kartais pavojų sukelia ir žmonių tvarkingumas.

„Vos sudegus fejerverkui kai kurie gyventojai skuba iššaudžiusią pakuotę išmesti į konteinerį, dažniausiai – skirtą popieriui bei kartonui (nors fejerverkams jie neskirti), kurie ypač greitai užsidega. Dėl to jau keletą metų iš eilės mūsų rajone per šventes kilo konteinerių gaisrų“, – sakė inspektorius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, visoje Lietuvoje šventinėmis dienomis penkerius pastaruosius metus kasmet dėl pirotechnikos naudojimo vidutiniškai kyla 9 gaisrai.

Statistiškai dažniausiai juos sukelia į namų balkonus įlėkusios ir ten esančius daiktus padegusios petardos. Vis dėlto dar dažnesnės pirotechnikos sukeliamos nelaimės – ne gaisrai, o žmonių sužalojimai, kylantys dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo. Daugiau nei 40 proc. sužalojimų žmonės patiria galvos srityje – nukenčia akys, veidas, ausys. Dar 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai – pirotechnikos sukelti nudegimai. Nors tokia statistika nėra smagi, ją verta prisiminti susiruošus į kiemą šaudyti naujametinių fejerverkų.

„Santakos“ inf.