Napoleono kelyje galėtų suskambėti ir Vilkaviškio vardas

Renata VITKAUSKIENĖ

Kultūros paveldo departamentas neseniai pristatė vieną iš Europos Tarybos kultūros kelių – 2015 m. sertifikuotą Napoleono kelią. Jam priartėjus iki Lietuvos įsijungti į šį kelią kviečiamos ir šalies savivaldybėms.

Istorinis pagrindas

Napoleono kultūros keliu siekiama apjungti miestus, kurių istorijai įtakos turėjo Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Šis kelias jau apima daugiau kaip 60 miestų iš 13 šalių nuo Portugalijos iki Rusijos ir demonstruoja Napoleono istorinį palikimą europinėje plotmėje.

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas, apžvelgdamas Prancūzijos imperatoriaus Napoleono armijos kelius Lietuvoje 1812 m., akcentavo, kad mūsų istorijos specialistai juos gerai ištyrinėję.

„Pirmiausia Napoleonas atvyko į Vilkaviškį ir perskaitė pranešimą, kad Prancūzijos kariuomenė įžengė į Rusijos imperijos teritoriją. Vadinasi, jei tai įvyko Vilkaviškyje, to negalėjo būti kituose miesteliuose, – sakė A. Pociūnas. – Toliau jo kelias ėjo per Pilviškius, Antanavą, Strielčius, Veiverius, Garliavą, Aleksotą.“

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras yra parengęs maršrutą „Napoleono keliais per Vilkaviškio miestą“. Patrauklų jo aprašymą galima rasti įstaigos interneto svetainėje https://www.vilkaviskisinfo.lt/marsrutai/napoleono-keliais-per-vilkaviskio-miesta/.

Finišo taškas šiame maršrute – Vilkaviškio dvaro sodyba, kur 1812 m. birželį keturias dienas buvo apsistojęs garsusis prancūzų karvedys. Teigiama, jog Vilkaviškio krašte išrikiuota pėsčioji, raitoji ir kitų rūšių kariuomenė bei artilerija užėmė 7 x 3, 5 km ploto žemės ruožą. Manoma, kad tai didžiausias kada nors dabartinėje Lietuvos teritorijoje, vienoje vietoje, buvęs kariuomenės susitelkimas.

Per tas kelias birželio vidurio dienas 25 tūkst. Napoleono karių Vilkaviškį gerokai nusiaubė. Neliko nė vieno šiaudinio ar medinių čerpių stogo – jie visi buvo nuplėšti ir kariuomenės stovyklų ugniavietėse sukūrenti.

Kareiviai pjovė paukščius, galvijus, grobė geresnius daiktus, buvo išniekintos miesto ir apylinkių bažnyčios, sinagogos paverstos arklidėmis. Vilkaviškio istorijoje išlikęs ir imperatoriaus pažadas šį miestą paversti mažuoju Paryžiumi.

Projektui svarbu plėstis į Lietuvą

Mūsų šalyje jau yra sukurta įstatyminė bazė plėsti kultūros kelių tinklą. Lietuva yra įsitraukusi į Šv. Jokūbo piligrimų kelio, taip pat į Europos žydų paveldo kelio projektus. Napoleono keliui per Europos šalis priartėjus iki Lietuvos sienų atsirado puiki galimybė jungtis į Europoje jau išpopuliarėjusį projektą. Juolab kad yra akcentuojama, jog Napoleono kelio projektui istoriniu požiūriu be galo svarbu plėstis į Lietuvą. Karybos specialistas A. Pociūnas yra akcentavęs, kad Napoleono kelias aprėpia daug Lietuvos savivaldybių.

Kalbant šia tema svarbiausias objektas mūsų krašte, be abejonės, yra Vilkaviškio dvaro sodybos gyvenamasis pastatas. Objektas, nors ir nepritaikytas turizmui, traukia istorija besidominčius žmones.

Šiuo metu svarstomoje Vilkaviškio rajono 2022–2027 m. turizmo strategijoje yra užfiksuotas siūlymas stiprinant su istorine atmintimi susijusį turizmą išspręsti Vilkaviškio dvaro grąžinimo į viešąjį gyvenimą problemą.

Verta žinoti, kad pagalbą savivaldybėms siūlo Kultūros paveldo departamentas (KPD).

„Būtų nepateisinama nepasinaudoti galimybe dirbti su kitais Europos miestais ir neprisijungti prie Napoleono kelio.

Siekis sudominti Napoleono paveldu būtų naudingas Lietuvai. Mūsų šalis, pritraukdama užsienio turistų dėmesį į su Napoleonu susijusį paveldą, galėtų jiems atverti ir kitus kultūros paveldo objektus, kurių pas mus gausu.

Lietuvoje Napoleono žygio tema yra nepakankamai išnaudojama ne tik kultūros paveldo pažinimo tikslais, tačiau ir turizmo paslaugų bei produktų srityje, – sakė KPD Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos vedėjas Alfredas Jomantas. – Mes galime padėti parengti projektus, kuriuos ketins įgyvendinti savivaldybės.“

Napoleono kelio projekto idėjos gali būti finansuojamos per Europos regioninės plėtros fondo programą „Interreg“.