Sankcijos Rusijai palietė ir vilkaviškiečių verslus

Simona SIMANAVIČIENĖ

Vilkaviškio rajono įmonės stabdo prekybinius santykius su Rusijoje bei Baltarusijoje veikiančiais verslais. Tai padaryti privertė šalims agresorėms taikomos sankcijos arba pačių įmonių apsisprendimas. Kalbinti vadovai vieningai sutarė, kad dėl karo versluose patiriami nuostoliai nepalyginami su ukrainiečių mokama gyvybės kaina.

Pelnas už rusiškas prekes atiteks Ukrainai paremti

Lietuvos statybinių medžiagų parduotuvių lentynose yra nemažai baltarusiškų bei rusiškų prekių. Ne išimtis ir UAB „Grupinis pirkimas“ sandėliai. Įmonės kolektyvas prieš savaitę savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, jog atsisako pirkti statybines medžiagas iš šalių, kurios veiksmais prieš Ukrainą nusikalsta žmogiškumui.

„Daugiausiai klientams siūlome Lietuvoje ar Vakarų Europoje įsigytas statybines medžiagas. Pas mus rusiškų ir baltarusiškų prekių būdavo iki 5 proc. Manau, nusprendę nebepirkti iš šių šalių, didelių nuostolių neturėtume patirti“, – ateities perspektyvas vertino įmonės vadovas Mantas Balčiūnas.

„Grupinis pirkimas“ neskuba rusiškas, baltarusiškas prekes šluoti iš lentynų ir mesti į šiukšlyną – priešingai, skatina klientus jungtis į socialinę iniciatyvą. „Išparduodame tai, ką turime, ir gautus pinigus skiriame nevyriausybinei organizacijai „Blue / Yellow“ (VšĮ „Mėlyna ir geltona“), kuri remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir nuo karo nukentėjusius civilius. Prekių, kurias įsigijome, grąžinti tiekėjams negalime, o jas išmetę padarytume žalos gamtai“, – kalbėjo M. Balčiūnas.

Verslininkas sakė, kad tiek statybų sektoriaus, tiek kitų verslų laukia nemenki iššūkiai, kadangi karas ir dėl jo Rusijai pritaikytos sankcijos stabdys geležies rūdos gavybą. „Jau dabar stringa užsakymai. Pavyzdžiui, armatūrą veždavomės iš Rusijos ir Lenkijos, o dabar jos praktiškai nebeįmanoma gauti. Bus labai didelė problema su metalu, pavadinčiau tai netgi krize. Mes daugiausiai dirbame su vokiečių įmone, jie geležies rūdą plukdosi iš Pietų Amerikos. O Lietuvos įmonėms, kurios dirba su tiekėjais, žaliavas perkančiais iš Ukrainos ar Rusijos geležies rūdos telkinių, bus sudėtinga greitai persiorientuoti“, – svarstė M. Balčiūnas.

Paramos sumai vis augant, o lentynoms tuštėjant įmonės direktorius Mantas Balčiūnas pasidžiaugė, kad visas prekes jau baigia išparduoti, liko tik nedidelis kiekis prilydomosios stogo dangos. Taigi pilietišką iniciatyvą sugalvojęs kolektyvas prie paramos Ukrainai pridės tą pelną, kurį gaus pardavęs šalyse agresorėse pagamintas prekes.

Puikiai suvokdamas apie gresiančią metalurgijos krizę „Grupinio pirkimo“ vadovas grobikiškos šalies prekes pasiuntė ten, kur ukrainiečių kariai siuntė rusų laivą.

Ieškos alternatyvų

Keturias technikos prekių parduotuves Lietuvoje valdantis UAB „Rytas“ direktorius Robertas Matijošaitis sakė, kad jo įmonė taip pat patiria sunkumų. „Negauname pinigų už parduotas prekes. Firma Rusijoje teigia, kad pinigus pervedė, tačiau, matyt, dėl įvestų sankcijų bankams pinigai iki mūsų neatėjo“, – kalbėjo bendrovės „Rytas“ vadovas.

Pasak R. Matijošaičio, tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo dabar susiduria verslas. „Esame sumokėję avansus už prekes, kurios turi parkeliauti iš Ukrainos. Žinoma, mes suprantame, kokia ten dabar situacija. Esame jau beveik susitaikę, kad jei ir neatgausime avanso, tegul tai bus parama. Labai neramu dėl to, kad nutrūko ryšys su krovinį mums iš Ukrainos vežusiu ukrainiečių vairuotoju“, – kalbėjo direktorius.

Verslininkas mano, kad už karą daugiau ar mažiau mokės visi. Brangsianti elektra ar dujos yra net nelyginama su tuo, kokią kainą už laisvę moka gyvybes aukojantys ukrainiečiai. „Mes visi turime suprasti, kad už šį karą reikės susimokėti, tačiau tikėkimės, jog ta kaina bus piniginė, situacija nepareikalaus mūsų žmonių aukų. Turbūt jau pamiršome 2008 m. ekonominę krizę, dabar ir kovidas atrodo nebe toks svarbus. Pinigai yra uždirbami“, – samprotavo „Ryto“ direktorius.

Įvairiomis žemės ūkio technikos detalėmis bei padangomis prekiaujanti įmonė ieško alternatyvų rusiškoms prekėms. „Žmonėms, kurie vis dar dirba su rusiška technika, bus sudėtinga. Nieko kito neliks, kaip tik palaipsniui pereiti prie kitokios. Laukia labai daug nežinomybės, kadangi ne visoms detalėms galima rasti vakarietišką ar kinišką alternatyvą, – prognozavo R. Matijošaitis ir kartu suskubo nuraminti: – Ten, kur yra problema, visada yra ir sprendimo būdas, todėl panikuoti ir daryti tragedijos nevertėtų.“

Stabdomas projektas

UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis sakė, kad su sunkumais susidūrė ir ši bendrovė: teko sustabdyti didelį statybų projektą Kaliningrado srityje. „Turėjome penkerių metų įdirbį, ilgalaikį kontraktą. Įsivaizdavau, kad dirbsime trejus metus, o dabar grįžtame į Lietuvą. Renkamės savo inventorių ir šią savaitę parvažiuojame. Nutraukiame visus darbus Kaliningrado srityje“, – situaciją paaiškino bendrovės vadovas.

Kai mūsų rajono įmonė nusprendė nutraukti rangos darbus, užsakovas, anot A. Beržanskio, reagavo supratingai. „Jie puikiai supranta, kokia yra situacija ir kad tokių santykių, kokie buvo, vargu ar bus. Karo XXI amžiuje būti negali, tačiau jis vyksta. Nežinau, ar užsakovai ieškos kito rangovo. Reikia palaukti mėnesį ar kelis, ir tada pamatysime, kas darosi geopolitinėje plotmėje. Gal mes nebenorėsime grįžti, o gal jie nesutiks“, – svarstė UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius.

Statybų sektoriaus laukia labai miglota ateitis, kadangi brangsta medžiagos, o naujų projektų Lietuvoje nematyti. „Manau, kad bus didelė spraga metalurgijoje, augs kainos. Žinoma, anksčiau ar vėliau padidės metalo gaminių tiekimas iš Vakarų Europos, tačiau kils sunkumų su logistika, užsakymų vykdymu. Tai ypač palies įmones, kurios turėjo ilgalaikius kontraktus su Rusija. Dabar svarbu kiek įmanoma greičiau persiorientuoti ir kreipti žvilgsnį į Vakarus“, – ateities planais dalijosi „Vilkastos“ vadovas.

Metalo supirkimo kainos didės

UAB „Onorė“ vadovas Petras Žilionis teigė, kad jų įmonė su sunkumais susidūrė kiek anksčiau, mat jau prieš keletą mėnesių nutrūko durpių briketų tiekimas iš Baltarusijos. Priežastys nėra aiškios, spėjama, kad taip atsitiko dėl aštrėjančių Lietuvos ir Baltarusijos santykių. „Briketus pirkdavome per tarpininkus, tiesioginių susitarimų su šios šalies įmonėmis neturėjome“, – sakė P. Žilionis.

Jis svarstė, kad galbūt su šia šalimi ryšių geriau neturėti, ir perpasakojo vieną pokalbį. „Neseniai bendravau su baltarusiu tolimųjų reisų vairuotoju. Jis sakė nenorintis grįžti į tėvynę, kadangi sulaukė skambučio iš draugo, kuris yra šaukiamas į armiją, į mokymus. Vyras bijo, kad jei grįš, teks eiti ir pačiam, o kariauti jis visiškai nenori nė prieš vieną tautą“, – pasakojo verslininkas.

Metalų laužo supirkimas sudaro nemažą UAB „Onorė“ verslo dalį, todėl P. Žilionis mano, kad dabar didėjančios supirkimo kainos dar augs. „Tokios didelės kainos nebuvo paskutinius dvidešimt metų. Metalų laužo kaina šiuo metu siekia ir 350 Eur už toną. Suprantama, nes geležies rūdos iškasimas brangesnis negu metalų laužo perlydymas“, – kalbėjo UAB „Onorė“ vadovas.

UAB „Ekvila“ vadovaujantis Romas Kučiauskas sakė, kad kol kas bendrovė su sunkumais nesusiduria. Įmonė prekiauja naudota ir nauja žemės ūkio technika bei atsarginėmis dalimis, o rusiškas ir baltarusiškas detales gauna per tarpininkus. „Kai jie nebetieks, tada ir neprekiausime“, – sakė R. Kučiauskas.

Panašia veikla užsiimanti įmonė „Vilagra“ tiekia detales iš Vakarų Europos, Lenkijos ir Latvijos, todėl, pasak direktoriaus Valdo Čečkevičiaus, su tiekimo problemomis nesusiduria.