Gyvūnų mylėtojai dalyvavo Šuns dienos piknike

Simona SIMANAVIČIENĖ

Sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Turbūt šiai minčiai pritars kiekvienas žygio-pikniko dalyvis. Nuo nediduko Džeko Raselo terjero iki auksaspalvio retriverio – daug skirtingo dydžio letenyčių atitipeno kartu paminėti Šuns dieną Vilkaviškyje.

Aukojo beglobiams

Žmonių su augintiniais būrelis patraukė ne vieno praeivio dėmesį. Į Vilkaviškio šiaurietiško ėjimo klubo pirmininkės Irmos Maurienės organizuotą pikniką susirinko per dvidešimt įvairių veislių šunų ir dvigubai tiek jų šeimininkų bei kitų gyvūnų mylėtojų. Kaip tikra renginio šeimininkė, Irmos Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės kalytė Maja drąsiai bėgo prie kiekvieno atvykusiojo ir uostinėdama sveikino.

Žygeiviai buvo kviečiami užsiregistruoti stende prie Vilkaviškio kultūros centro. Ten dalyviams įteiktas bilietas – pėdutės formos rankų darbo sausainiukas iš kepyklėlės „Ne tik meduolis“. „Čia skanėstas šeimininkams, o ne augintiniams“, – suskubo priminti renginio organizatorė I. Maurienė.

Prieš prasidedant žygiui žmonės galėjo paragauti ir daugiau kepyklėlės produkcijos. Už dailiai suvenyrinėje pakuotėje sudėtus meduolius žygeiviai aukojo Marijampolės gyvūnų prieglaudoms. Iš viso beglobiams buvo paaukota 216 eurų.

Žygyje taip pat dalyvavo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro Jaunojo pasieniečio būrelio nariai ir vadovė bei Pagėgių pasienio rinktinės bendruomenės pareigūnė Kristina Minsevičiūtė. Žygio akimirkas įamžino Jaunojo fotografo būrelio narė Augustė Rybakaitė.

Ne tik pėsti, bet ir ratuoti

Keturkojai renginio dalyviai buvo labai drausmingi – bendravo tarpusavyje, uostinėjo, draugiškai amsėjo. Geras auklėjimas atsispindėjo šuniukų manierose, tad rūpestingiems šeimininkams belikdavo tik išpainioti tarpusavy susiraizgiusius pavadėlius.

Šeimininkės Žanos atsivestas keturmetis „vilnonis“ draugas Bruno yra Romanijos vandens šuns veislės atstovas, kurio išskirtinis bruožas – tankiai it vilna susivijęs kailiukas. Moteris pasakojo, jog prieš ketverius metus Lenkijoje įsigytas šuo Lietuvoje buvo tikra retenybė. Dabar šios veislės atstovų galima sutikti ir daugiau.

„Nepabūgome oro, nes turint šunį blogo oro būti negali. Visada reikia išeiti pasivaikščioti“, – kalbėjo Žana. Moteris mano, kad socializacija šunims būtina, todėl tikisi, kad tokių renginių Vilkaviškyje bus daugiau.

Puikus gero elgesio su augintiniais pavyzdys yra vilkaviškietė Vilija ir jos augintinis Arbūzas, kuris į šventę atvyko vežimėlyje. Dešimtmečio taksų mišrūno šeimininkė sakė, kad dėl šios specialiai šunims pritaikytos transporto priemonės nuolat sulaukia dėmesio. „Net svarsčiau, ar dalyvauti žygyje, ar ne, nors kai pamačiau skelbimą, labai apsidžiaugiau. Arbūzas – ligotas šunelis, didesnių atstumų negali įveikti. Be to, jo apatinis žandikaulis trumpesnis, liežuvis krenta lauk. Arbūziukas toks nuo mažumės. Nesinori jo palikti namuose, todėl įsigijome specialų vežimuką“, – kalbėjo moteris.

Vilija atskleidė, kad neretai sulaukia praeivių žvilgsnių ar replikų, esą šunimi rūpinasi kaip vaiku, tačiau sako, jog stengiasi į kalbas nereaguoti – juk Arbūzas jų šeimos narys.

Žygyje buvo galima sutikti įvairių veislių šunų: laiką, ilgaplaukę rusų toiterjerę, mažąjį ir karališkąjį pudelius, trumpaplaukį vengrų vižlą, pinčerį ir, atrodo, paprastų, bet šeimininkams ypatingų mišrūnų.

Tarnybinių šunų pasirodymas

Nors žygio maršrutas turėjo driektis nuo kultūros centro iki Paežerių ežero valčių prieplaukos, dėl blogo oro nuspręsta jį pakeisti. Žygeiviai nutarė su šunimis pasivaikščioti naujuoju pėsčiųjų taku palei Šeimenos upę iki miesto sodo.

Žygį pradėjusioms Irmai Maurienei ir Majai kompaniją palaikė taip pat baltųjų terjerų veislės kalytė Dipsė su šeimininke Margarita. Prie jų pirmose gretose žygiavo ir Džeko Raselo terjeras Džekas, kuris su šeimininke Julija atkeliavo iš Ukrainos. Moteris su sūneliu, kaip ir kiti mūsų krašte apsistoję ukrainiečiai, atvyko į Vilkaviškį bėgdami nuo karo. Julija sėkmingai darbuojasi „Divos“ grožio salone kirpėja. Smagu, kad susiruošusi į žygį mūsų mieste ji taip pat rado ir turiningos laisvalaikio veiklos.

Nors oras žygeivių nelepino, visi sėkmingai pasiekė galutinį tikslą, kur jų laukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų užkardos kinologai su tarnybiniais šunimis. Du vokiečių ir belgų aviganiai rodė, kaip vykdo komandas, sulaiko pažeidėją bei atlieka paiešką.

Atsisveikindama su pikniko dalyviais I. Maurienė linkėjo visiems susitikti kitais metais, tačiau įspūdžių pilni žygeiviai prašė neatidėlioti susitikimo ir žygius su šuniukais organizuoti dažniau.