Andrius GRYGELAITIS
Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras kasmet mini profesoriaus, kurio vardu pavadinta įstaiga, gimimo metines. Šiemet tradicinis renginys buvo skirtas ir Sūduvos metams paminėti.
Priminė nuveiktus darbus
Daugiau nei dešimtmetį kraštiečio profesoriaus K. Baršausko atminimą jo vardo mokykla mini sportinėmis estafetėmis bei kitais panašaus pobūdžio renginiais. Neretai varžytis su gižiečiais pakviečiami ir kitų rajono ugdymo įstaigų mokiniai. Šie metai – ne išimtis. Šįkart į prof. K. Baršausko gimtinę sugužėjo Alvito bei Keturvalakių mokyklų-daugiafunkcių centrų atstovai.
Visgi šių metų renginys buvo kiek kitoks. Kadangi 2022-ieji paskelbti Sūduvos metais, nuspręsta kartu paminėti šią progą. Iš pradžių šventės dalyviai rinkosi profesoriaus tėviškėje, kurioje prie jam atminti skirto paminklo buvo padėta gėlių. Susirinkusiuosius sveikino Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Sidutė Černauskienė, Gižų kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė bei narė Onutė Maksvytienė. Jos pasidalijo pasakojimais apie profesoriaus gyvenimą, jo nuveiktus darbus, pomėgius, nuopelnus Gižų ir visos Lietuvos istorijai.
Kadangi K. Baršauskas labai mėgo muziką, o ypač dūdų orkestrus, į šventę buvo pakviestas Sauliaus Mickevičiaus ir Sonatos Jankienės vadovaujamas Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestras bei šokėjos. Kartu su jais gera nuotaika pasirūpino ir mažosios Gižuose esančios ugdymo įstaigos šokėjos.
Šeimininkų sėkmė
Po oficialiosios šventės dalies skambant orkestro muzikai iškilminga eisena iš K. Baršausko gimtinės pajudėjo link mokyklos. Čia susirinkusieji išgirdo profesoriaus sūnaus Petro Baršausko sveikinimą, turėjo galimybę apžiūrėti Gižų bibliotekos darbuotojos parengtą parodą. Netrukus ugdymo įstaiga tapo panaši į skruzdėlyną, kadangi mokiniai pasklido po visą jos teritoriją. Vieni sportavo, antri atliko įvairius bandymus, treti dalyvavo protmūšyje.
„Veiklas organizuoti stengėmės atsižvelgdami į K. Baršausko asmenybę. Kadangi jis negalėjo savo gyvenimo įsivaizduoti be fizikos, dalį mokinių pakvietėme į mūsų pedagogų prižiūrimą laboratoriją. K. Baršauskas taip pat buvo vienas iš Kauno politechnikos instituto, dabartinio Kauno technologijos universiteto, įkūrėjų. Būtent dėl to pasikvietėme keletą šios įstaigos studentų, kurie mūsų mokiniams parengė daugybę galvą pasukti verčiančių užduočių. Ne paslaptis, kad profesorius labai mylėjo sportininkus, gerbė darbščius, talentingus, ištvermingus ir sumanius žmones, juos globojo. Dėl šios priežasties jo atminimą pagerbėme sportinėmis varžybomis“, – pasakojo Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė S. Černauskienė.
Mokiniai varžėsi tiek komandinėse, tiek individualiose rungtyse, o geriausiai pasirodžiusieji buvo apdovanoti medaliais. Labiausiai sėkmė šypsojosi šeimininkams. Jie nugalėjo visose komandinėse rungtyse – bėgdami estafetėje, traukdami virvę bei žaisdami futbolą.
Pasibaigus veikloms jų dalyviai buvo pakviesti prie vaišių stalo. Suvalkietišką plovą išvirė mokyklos darbuotojos Eglė Berčiūnienė ir Agnė Arbataitienė, o įvairiais saldumynais pasirūpino Rasa Orentienė.
Visi vaišinosi mokyklos bendruomenės kiemelyje, kurį prieš keletą metų įstaigos darbuotojai įrengė kartu su miestelio bendruomenės nariais. Nuo to laiko ši jauki vieta tapo itin populiari – čia vyksta įvairūs koncertai, poezijos skaitymo vakarai, kiti panašaus pobūdžio renginiai.
Idėja – iškelti vėliavą
Šiais metais pagerbti profesoriaus atminimą buvo raginami ne tik mokiniai, bet ir visi Gižų K. Baršausko gatvės gyventojai. Tai – pagrindinė ir didžiausia miestelio gatvė. Bendruomenės narė O. Maksvytienė pasakojo, kad dar prieš šventės pradžią seniūnijos, bendruomenės ir mokyklos atstovai kartu sprendė, kaip išskirtinai paminėti 118-ąsias K. Baršausko gimimo metines. Susirinkimo metu buvo iškelta idėja šią progą švęsti iškeliant Lietuvos vėliavas.
„Įprastai šiomis dienomis Gižuose netrūksta svečių. Pagalvojome, jog būtų gražu, kad pagrindinės gatvės gyventojai savo namus pasipuoštų trispalvėmis. Išdalijome tai daryti skatinančius lankstinukus, kai kuriuos gyventojus paraginome asmeniškai. Dalis iš jų šią idėją palaikė su didžiuliu entuziazmu. Vieniems tai buvo puiki proga pagaliau įsigyti vėliavą, kitiems – pasikeisti jos stiebą. Neabejoju, kad dabar šie žmonės trispalvę kels ir per valstybines šventes, ko galbūt anksčiau nedarydavo. Tai – puikus tautiškumo pavyzdys ir mūsų jaunajai kartai. Šiemet dar tikrai ne visi K. Baršausko gatvės gyventojai profesoriaus gimimo dieną minėjo pakeldami vėliavas, bet tikiuosi, jog bėgant metams ši tradicija prigis“, – vylėsi O. Maksvytienė.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.