Aikštelių bėdos: tai ne vietoje, tai per didelė, tai privačioje žemėje

Eglė MIČIULIENĖ

Po straipsnio „Daugiabučio gyventojai bruzda dėl konteinerių aikštelių“ („Santaka“, gegužės 20 d., Nr. 39) sulaukėme dar vieno skambučio.

Priminsime, jog Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC) pagal ES projektą visoje apskrityje rengia naujas buitinių atliekų konteinerių aikšteles. Straipsnyje rašyta apie tai, jog prie Gedimino g. 14-o namo Vilkaviškyje buvo sustabdyti darbai, nes gyventojai pareikalavo naujai rengiamą aikštelę patraukti tolyn, kaip ir priklauso pagal įstatymus – mažiausiai 10 metrų nuo gyvenamojo pastato, o geriausiai – palikti buvusioje vietoje, prie gatvės.

Šįkart į redakciją paskambino Vilniaus g. 6-ame name gyvenanti moteris, kuri taip pat buvo nepatenkinta naujai padaryta atliekų konteinerių aikštele. Anot vilkaviškietės, šioje vietoje konteineriai anksčiau buvo sustatyti dviem eilėmis, o dabar įrengta siaura aikštelė vienai atliekų talpyklų eilei, todėl ji gerokai pailgėjo.

„Dėl to sumažėjo mūsų automobilių stovėjimo vietų, kurių ir taip trūksta, nes gyventojų bendrabučiuose yra daug. Tiesa, geltona linija bent jau kol kas prie konteinerių nenubrėžta, bet jei prie jų rikiuosime mašinas, šiukšlių vežėjai neprivažiuos. Vilniaus gatvėje pastatytas stovėti draudžiantis ženklas, prie teismo aikštelės – irgi ženklas, tai kur mums automobilius laikyti? Skambinau šiuo klausimu į Savivaldybę, bet ekologas pareiškė, kad viskas pas mus padaryta gerai. Klausiau, ar dabar mums reikia rinkti gyventojų parašus, kaip Gedimino g. 14-ame name, kad konteinerių aikštelė būtų perdaryta. Bet man buvo atsakyta, kad svarstymų laikas praėjo, dabar šaukštai po pietų ir niekas aikštelės neperdarinės“, – kalbėjo moteris.

Apie šią situaciją pasiteiravome Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologo Dariaus Bunikio. Vyr. specialistas paaiškino, jog aikštelė įrengta išlaikant būtinus atstumus ir atitinka visus standartus.

O dėl to, kokia ji suprojektuota, gyventojai turėjo apsižiūrėti anksčiau.

„Visame rajone įrengiama ar atnaujinama gerokai daugiau kaip pusantro šimto aikštelių. Jei kiekvieną reikės perdaryti pagal visų gyventojų norus, projektas niekada nebus užbaigtas. Juo labiau kad ši aikštelė padaryta be jokių pažeidimų, projektuota toje pačioje vietoje, kur ir buvo, – tik gal šiek tiek ilgesnė. Tačiau ten, kur projektas neatitinka reikalavimų, – sutinkame, tikrai reikia perdaryti“, – kalbėjo D. Bunikis.

Ekologas dar kartą priminė, kad visi mieste vykdomi projektai yra viešinami ir net ne po vieną kartą, todėl žmonės turėtų domėtis bent jau tuo, kas bus daroma jų kieme. Bet dažniausiai, anot D. Bunikio, pretenzijų atsiranda tada, kai gaunami visi leidimai ir pradedama dirbti.

„Visi šie darbai atliekami valstybinėje žemėje. Jei daugiabučių gyventojams nepatinka tai, kas ten daroma, jie gali susiformuoti sklypus ir tvarkytis su žeme taip, kaip nori patys“, – kalbėjo D. Bunikis.

Ekologas pasakojo, jog pasitaiko net ir gana kurioziškų skundų.

Visai neseniai į Savivaldybę atėjo rajono gyventoja, turinti paveldėtą sklypą sodų bendrijoje. Moteris pateikė brėžinį, rodantį, kad toje vietoje, kur įrengta nauja atliekų konteinerių aikštelė, yra dalis jos sklypo, tik nukelta į kitą pusę keliuko. Brėžinys labai senas, patvirtintas kažkada buvusio sodų bendrijos pirmininko, kurio yra tik parašas, nenurodyta net pavardė. Nėra ir jokių sklypo koordinačių, neatlikti geodeziniai matavimai, nėra duomenų turto registre.

„Kai žmonės nesusitvarkę dokumentų, kyla visokių problemų. Mūsų turimuose dokumentuose šis plotelis pažymėtas kaip valstybinė bendro naudojimo žemė, todėl šioje vietoje buvo suprojektuota ir padaryta konteinerių aikštelė. Įdomiausia tai, kad gyventoja sakė nesinaudojanti tuo žemės gabalėliu, tačiau jį prižiūri, nupjauna žolę, nes tokį nurodymą esą kažkada gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos. Dabar išsiuntėme dokumentus projektą vykdančiam MAATC’ui, kuris su panašia situacija sodų bendrijose jau yra susidūręs. Gal bus surastas kažkoks kompromisas“, – kalbėjo D. Bunikis.