Žmonių iš globos namų poreikiai – kaip ir visų mūsų

Renata VITKAUSKIENĖ

Rajone turėdami Didvyžių socialinės globos namus tampame iš dalies atsakingi už institucinės globos pertvarką. Įstaigos gyventojai nori bendrystės tiek su pavieniais asmenimis, tiek su organizacijomis, ir šie jų lūkesčiai pagrįsti. Nuo to, kiek juos atliepsime, priklausys pertvarkos sėkmė. Kaip bet kuriuos ryšius tarp žmonių, taip ir šiuos turėtų lydėti atsakomybė.

Gyvens bendruomenėje

Dėl institucinės globos pertvarkos dalis Didvyžių socialinės globos namuose gyvenančių žmonių persikelia į bendruomenę. Vieni – į grupinio gyvenimo namus Vilkaviškyje ir Marijampolėje, kiti išvyko į Kauną, kur įsikūrę apsaugotame būste turi daugiau galimybių gyventi savarankiškai.

Globos namuose gyventojų mažėja: buvo 300, šiuo metu yra 235. Didelė dalis žmonių iš globos įstaigos tikrai išeis gyventi į bendruomenę. Sėkminga bendrystė su aplinkinių kaimų gyventojais būtų naujas žingsnis asmenims su proto ar psichikos negalia integruojantis į visuomenę. Gražių pavyzdžių jau esama.

Mielai bendrautų su kaimynais

Globos namų gyventojas Darius Venckus dar nepamiršęs viešnagės pas Sūdavos kaime gyvenantį dailininką Raimondą Dailidavičių, kuris parodė savo darbų parodą. Paties D. Venckaus rankdarbiai, primenantys lietuviškų šiaudinių sodų fragmentus, šiuo metu rodomi Sūdavos kaimo bendruomenės namuose. Paroda „Svajonių sodai“ juose surengta vietinio filialo bibliotekininkės Renatos Kolčinienės iniciatyva. „Žmonių atsiliepimai labai geri. Ne vienas minėjo, jog šitie darbai tarsi nukelia į vaikystę. Pažiūrėti parodos buvo atėję ir kelių klasių mokiniai“, – sužinojome kaimo bendruomenės namuose.

Šiuo metu Didvyžių socialinės globos namų gyventojų rankdarbiai rodomi Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje, o savaitgalį kolektyvas „Vilties spindulys“ dalyvavo Gatvės muzikos dienoje.

Kęstutis Sobeckis, globos namų tarybos pirmininkas, sakė, kad žmonės nueina į muziejų ir biblioteką Sūdavos kaime, aplanko kapines Žyniuose, iškylauja gamtoje.

Ne vienas globos namuose gyvenantis vyriškis mėgsta žvejoti. Ir D. Venckus, ir K. Sobeckis neatsisakytų prigaudyti žuvų sriubai, jei kokia nors proga būtų surengtos globos namų gyventojų ir aplinkinių kaimų žmonių bendros vaišės.

„Esame dėkingi, kai sulaukiame netoliese įsikūrusių ūkininkų kvietimų atvykti į ūkius, į juose vykstančias edukacines programas. Iš tokių viešnagių žmonės grįžta laimingi, – kalbėjo Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Ona Budrienė. – Norėtųsi artimesnio bendravimo ir su kaimynystėje veikiančiomis organizacijomis. Globos namų gyventojai yra lygiateisiai Klausučių seniūnijos žmonės. Įstaigoje gyvenantys 235 asmenys yra bendruomenė, savo dydžiu artima didiesiems seniūnijos kaimams, statistiškai sudaro nemažą dalį seniūnijos gyventojų. Per pandemijos laikotarpį iki tol turėti ryšiai tikrai susilpnėjo dėl galiojusių apribojimų. Dabar norėtųsi atgaivinti bendrystę, sulaukti kvietimų į renginius.“

Neuždaryti ir nenubausti

Globos įstaigoje gyvenančių žmonių socialiniai poreikiai nesiskiria nuo mūsiškių: jie trokšta bendrauti, bendradarbiauti, darnios kaimynystės, nes iki atvykdami į globos įstaigą turėjo tokių ryšių. Šituos žmogiškus lūkesčius svarbu atliepti. Vis dėlto kartais pristingama supratimo apie asmenų, gyvenančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, teises.

„Mūsų gyventojai taip pat turi žmogaus teises, kurių pažeisti niekam neleista“, – akcentavo Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys.

Svarbiausia suvokti, jog žmonės įstaigoje nėra uždaryti, nėra nubausti. Tiesiog jie gyvena savo gyvenimą besinaudodami globos namuose teikiamomis paslaugomis. Nepamiršdami juose galiojančios tvarkos ir taisyklių gyventojai turi teisę išeiti iš teritorijos, naudotis bendruomenėse teikiamomis paslaugomis, apsipirkti parduotuvėse. Per pandemiją pajutę, koks yra gyvenimas griežčiausio karantino sąlygomis, turėtume nepristigti empatijos ir suvokti globos įstaigos gyventojų poreikį išeiti į bendruomenę.

Atsakomybė už žmogų

Kaip bet kur kitur, globos namuose gyvena įvairių žmonių. Kaip ir visur, yra tokių, kurie nesilaiko įstaigos taisyklių, serga priklausomybių ligomis. Būna, kad tenka konstatuoti nepriimtino elgesio faktus. Svarbu nepamiršti ir tos aplinkybės, jog asmens elgesiui įtakos daro proto ar psichikos liga.

Vis dėlto aplinkinių kaimų gyventojai ne iki galo suvokia, kad pas save kviesdamiesi negalią turintį žmogų su globos įstaiga dalijasi atsakomybe už jį.

„Gyventojas tikrai gali išvykti iš globos namų, tačiau tik laikydamasis nustatytos tvarkos. Personalas turi žinoti, kur ir pas ką jis išvyksta, kada grįš. Labai svarbu, kad žmogus į globos namus grįžtų saugiai ir blaivus“, – pabrėžė O. Budrienė.

Kartais susiklosto taip, kad globos namų darbuotojams tenka aplinkiniuose kaimuose ieškoti į įstaigą laiku negrįžusio gyventojo. Fakto, kad žmogus yra privačioje valdoje, jos šeimininkams slėpti tikrai nereikia.

Patalkinti neuždrausta

Globos namuose gyvenantys žmonės neatsisako padėti aplinkinių kaimų gyventojams. Juozas Bašinskas pasakojo iš Augalų kaimo gyventojų sulaukiantis prašymų sunešti malkas, sukasti daržą. Virginijus Bačiuliūnas neseniai padėjo iškasti senas avietes. D. Venckus ne tik neatsisako padirbėti, kai kas paprašo, bet ir pats turi pasistatęs nedidelį šiltnamį. Vyras jame augina daržovių ir tuo nuoširdžiai džiaugiasi. „Kai dirbi, ir laikas greičiau eina“, – jam pritarė J. Bašinskas.

Atlygio už talką niuansus vertėtų aptarti su socialiniu darbuotoju, kuris rūpinasi globos namų gyventoju. Ir tikrai nėra geras sprendimas atsilyginti alkoholiu. Tam, kuris žmogų kviečiasi padėti, būtina realiai įvertinti talkininko gebėjimus, suvokti bei prisiimti atsakomybę.

„Buvo atvejis, kai savininko paprašytas įstaigos gyventojas sėdo vairuoti traktorių, nors nei traktorininko pažymėjimo, nei įgūdžių neturėjo. Tąsyk jis padarė tik materialinių nuostolių, nes išvertė tvorą, žmonės nenukentėjo, – prisiminė O. Budrienė. – Nors buvo prašyta, globos namai padarytos žalos neatlygino, nes to daryti neprivalo. Kaimo gyventojai turėtų pagalvoti, ar žmogus, kuriam jie duoda naudotis savo turtu, pvz., dviračiu, gebės tai daryti saugiai, ar suvoks, kad daiktas yra svetimas, o tokį privalu grąžinti.“

Norint sugyventi svarbu kalbėtis ir bendrauti

Aplinkinių bendruomenių žmonės prieš leisdamiesi asmeniškai bendrauti su globos namų gyventojais turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad pastarieji šia žinia tikrai pasidalys, o sodybos šeimininkas vėliau sulauks jau ne vieno svečio, o kelių. Svarbu iš anksto apgalvoti, ar tokios situacijos ateityje bus priimtinos.

Jei į namus užsuko apsvaigęs žmogus arba juntama svečio agresija, reikėtų skambinti tel. 112 ir kviesti policijos pareigūnus. Be abejo, galima kreiptis ir į Didvyžių socialinės globos namus.

Svarbu suvokti, kad ne visas nemalonias situacijas pavyks išspręsti su pačiu globos namų gyventoju. Apie kilusias problemas vertėtų kalbėti su įstaigos administracija, su socialiniais darbuotojais. „Mums ir kaimų gyventojams reikia kalbėtis, bendrauti“, – kvietė ir drąsino Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui O. Budrienė.