Prastų rezultatų priežastys slypi požiūryje ir sistemoje

Eglė KVIESULAITIENĖ

Praėjusią savaitę brandos atestatus atsiėmė paskutiniai rajono gimnazijas šiemet baigę abiturientai, kurių iš viso buvo 273. Tačiau tragiški valstybinio matematikos egzamino rezultatai sudaužė daugelio apie nemokamas studijas svajojusių jaunuolių svajones. Tad ką reikėtų kaltinti ir kur ieškoti žemo žinių lygio priežasčių?

Laimingųjų – mažuma

Šiemet brandos atestatų negavo vos keli rajono abiturientai. Norėdami įgyti šį svarbų dokumentą jie turėjo išlaikyti bent du brandos egzaminus, iš kurių vienas – lietuvių kalbos ir literatūros. Visgi įgytas atestatas nesuteikia garantijų, kad moksleiviai galės rinktis tokį gyvenimo kelią, apie kokį svajojo. Mat norintiesiems gauti valstybės finansuojamą vietą studijų programoje privalu išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą.

Po prastų šio egzamino rezultatų skandalas kilo visoje šalyje, nes išlaikyti nepavyko net 35, 41 proc. jį pasirinkusių abiturientų. Tačiau mūsų rajone situacija apskritai kritinė, nes minimalaus balų kiekio, reikalingo egzaminui įveikti, nesurinko 53, 07 proc. – iš 179 jį laikusiųjų pavyko tik 84. Dar 94 dvyliktokai valstybinio matematikos egzamino net nebandė laikyti.

Beje, per visą rajoną nė vienas moksleivis matematikos neišlaikė aukštesniu lygiu – nesurinko daugiau nei 86 balų iš 100 galimų. Aukštesnio lygio niekas iš rajono gimnazistų nepasiekė ir informacinių technologijų bei chemijos egzaminuose.

Kas nutiko, kad anksčiau didžiavęsis šimtukininkų gausa šiemet mūsų rajonas tikrai neturi kuo pasigirti?

Rūpinasi reitingais

Rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė sakė, kad vienos prastų rezultatų priežasties įvardyti neįmanoma, tačiau keli pandeminiai metai abiturientų žinių kokybei tikrai turėjo daug įtakos. Šiųmetiniams abiturientams mokytis nuotoliniu būdu teko ilgiausiai.

– Kai taip įvyko, specialiai susiradome šios laidos abiturientų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, kuris atliekamas baigus 8 klases, taip pat kitus tarpinių vertinimų rezultatus. Įdomiausia tai, kad jie buvo aukštesni nei šalies vidurkis, – stebėjosi A. Finagėjevienė.

Beje, reikia pripažinti, kad gabesni rajono moksleiviai baigę 8 klases dažnai renkasi didesnių miestų gimnazijas ir pakelia šių ugdymo įstaigų reitingus.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja pripažino, kad tokio, koks yra matematikos egzamino rezultatas, niekuo nepateisinsi. Visgi akivaizdu, kad tose gimnazijose, į kurias priimami tik pereinamąjį balą įveikę mokiniai, tokių blogų egzaminų rezultatų niekada nebūna. Mūsų rajone tiek į gimnazijas patenka, tiek valstybinius egzaminus gali laikyti visi norintieji.

– Esu girdėjusi, jog kai kuriose savivaldybėse pedagogai labai griežtai vertina mokinių žinias ir matydami, kad moksleivis egzamino neįveiks, net neleidžia laikyti. Taip mokykla išsaugo aukštesnius reitingus, – kalbėjo A. Finagėjevienė.

Vedėja įsitikinusi, kad po dešimtos klasės reikėtų įvesti privalomąjį žinių patikrinimą, o negavusiems aukštesnio nei 5 balų įvertinimo jaunuoliams reikėtų siūlyti netęsti mokslo gimnazijoje, o rinktis kitą kelią. Tada gimnazijose liktų mokytis tik motyvuoti, ruoštis valstybiniams egzaminams nusiteikę moksleiviai, o ne ateinantys tiesiog praleisti laiko su draugais.

– Dėl prastų rezultatų negalime kaltinti gimnazijų pedagogų, mat jie gauna mokinius iš kitų ugdymo įstaigų. Jei moksleivis neturi žinių pagrindų, gimnazija jo egzaminams, ypač matematikos, gerai neparuoš, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, drauge kritikavusi ir švietimo sistemą, verčiančią humanitariniais gabumais pasižyminčius vaikus laikyti gilių matematikos žinių reikalaujantį egzaminą.

Apgaulingas įspūdis

Nuomones dėl prastų matematikos egzamino rezultatų išsakė ir rajono gimnazijų direktoriai.

– Priežastis – ne viena. Kiekvieno mokinio matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatas gali būti savita istorija… Gali būti, kad kai kuriems mokiniams neigiamai lemtingas galėjo būti nuotolinis mokymasis ir jo metu susidarę sunkumai, atsiradusios mokymosi spragos. Gali būti, kad kažkam tiesiog nepasisekė, Gali būti, kad dalis mokinių tiesiog per mažai mokėsi, – svarstė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas. – Matematika – sunkus dalykas, todėl ne visiems mokiniams yra galimybių pasiekti teigiamą įvertinimą.

Pilviškių „Santakos“ gimnazijos direktorė Danutė Valiūnienė dėl prastų rezultatų kaltino matematikos bendrojo ugdymo programą, kuri 2008 metais buvo pakeista ir palengvinta.

Nebeliko grynosios matematikos, mokykloje ugdomas matematinis raštingumas, bet ne matematinis samprotavimas.

– Labai svarbus ir psichologinis aspektas. Vaikai moja ranka, neva egzaminą lengva išlaikyti ir jam nesiruošia. Arba išvis svarsto, kam gyvenime reikės matematikos, – kalbėjo D. Valiūnienė. – Anglijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ar matematikos lygiu garsėjančiame Singapūre tokių klausimų nekyla niekam.

Anot D. Valiūnienės, vaikams pamokose susidaro klaidingas įspūdis, mat jie rašo kontrolinius darbus iš konkrečių temų, kurias išmokę gauna neblogus pažymius, tačiau įgytų žinių negilina ir galvoje nelaiko. Egzamine susidūrę su uždaviniais iš viso matematikos kurso nesugeba jų išspręsti.

Direktorė svarstė, kad vien vaikų kaltinti negalima. Dabartiniams pedagogams būtini nuolatiniai mokymai, pasikeitimas patirtimi, seminarai, kurie atnaujintų metodines bei didaktines žinias. Rajono mokyklose dirba daugiausia vyresnio amžiaus pedagogų, tad jų metodinės žinios gerokai senstelėjusios.

Trūksta pagrindų

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius įsitikinęs, kad prastus matematikos egzamino rezultatus nulėmė pačių moksleivių abejingumas, mat net į konsultacijas, organizuotas prieš egzaminus, abiturientai nesiteikė ateiti.

– Mokykla imasi visų priemonių, kad padėtų moksleiviams, bet tai, matyt, ne mūsų vienų problema, o sistemos, nes rezultatai prasti visoje šalyje, – kalbėjo S. Spangevičius.

Gražiškių gimnazijos direktorė Grita Launikonė įsitikinusi, kad pagrindinė blogų rezultatų priežastis – nuotolinis mokymas. Anot jos, matematika nėra tas dalykas, kurį būtų lengva išmokti nuotoliniu būdu.

Be to, kalti ir patys moksleiviai, kurie dėl būsimų studijų paprastai susirūpina tik po 10 klasės.

– Žinodami, kad matematikos egzaminas stojant būtinas, moksleiviai renkasi išplėstinį kursą, nors žemesnėse klasėse neskyrė dėmesio dalyko pagrindams. Aišku, kad neturint pagrindų paskutinėse klasėse matematikos išmokti nebeįmanoma, – svarstė G. Launikonė. – Tačiau abiturientai rizikuoja – bando laikyti valstybinį egzaminą, net jei jų žinios vertintos minimaliais balais.

Matematikės diplomą turinti G. Launikonė neabejojo, kad šių metų egzamino užduočių formuluotės buvo nelengvos, reikalaujančios visuminio supratimo. O mokiniai matematiką mokosi fragmentiškai, tad nesugeba žinių sujungti.

– Suprantu, kad matematiką išmokti labai gerai duota ne visiems, tačiau išmokti patenkinamai gali kiekvienas, – įsitikinusi pedagogė, todėl pritaria dabartinės švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ketinimams įvesti dviejų lygių – bendrojo ir išplėstinio kursų – valstybinį matematikos egzaminą.