Gamtos mylėtojams gandralizdį iškėlė komunalininkai

Eglė MIČIULIENĖ

Reikia tik labai norėti – ir svajonės pildosi. Tuo įsitikino Žaliosios kaimo (Klausučių sen.) gyventojai Šablevičiai, norėję, kad ant jų tvarto stogo būtų iškeltas naujas gandralizdis.

Programų nėra

Praėjusią savaitę „Santakoje“ išspausdinome rašinį „Stogą apgadinęs lizdas nepražudė meilės gandrams“. Jame aprašyti Žaliosios kaimo gyventojai Šablevičiai daug metų džiaugėsi ant ūkinio pastato stogo vasaromis kleketuojančiais gandrais.

Deja, gandralizdį laikęs medinis įtvirtinimas supuvo ir prieš porą savaičių sunkus paukščių būstas šlumštelėjo ant žemės, ne tik užteršdamas pusę kiemo, bet dar ir gerokai apgadindamas malkinės stogą.

Tačiau į redakciją paskambinusi Birutė Šablevičienė išgyveno ne tiek dėl stogo, kiek dėl benamiais likusių gandrų. Moteris su didžiausiu gailesčiu pasakojo, kad dieną kažkur išlekiantys sparnuočiai vakarais grįžta į sodybą ir nakvoja tupėdami tiesiog ant kraiko.

Prieš penkiolika metų gandralizdis Šablevičių sodyboje buvo iškeltas pagal projektą, pasinaudojant ES fondų lėšomis. Pagalbos per įvairias aplinkosaugos tarnybas, pas ornitologus moteris mėgino ieškoti ir dabar, bet visur išgirdo tą patį – niekas tokiais dalykais nebeužsiima, programų, pagal kurias galima gauti paramą lizdui iškelti, nebėra. Kokios nors pagalbos būtų galima tikėtis tik tokiu atveju, jei lizdas būtų ant elektros stulpo.

Ilgai nedelsė

Kai rašinys pasirodė spaudoje, jau kitą dieną sulaukėme Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovo Valentino Gražulio skambučio.

„Iš vakaro perskaičiau laikraštį, ryte per pasitarimą pasikalbėjome su kolektyvu. Paklausiau, ar galėtume šiuo atveju padėti – ir iš darbuotojų sulaukiau teigiamo atsakymo. Ieškodami pagalbos žmonės visur atsimušė kaip į sieną – tai, sakau, gal tada mes kažką galime padaryti dėl tų gandrų, demografinės situacijos pagerėjimo labui“, – juokavo tarnybos vadovas.

V. Gražulis susisiekė su Šablevičiais ir jau tą pačią dieną nuvykęs į jų sodybą pats užlipo ant stogo ir išmatavo kraiką. Komunalinio ūkio darbininkai per porą dienų sumeistravo konstrukciją: suvirino tvirtą metalinį laikiklį, padarė ir pritvirtino pagrindą, ant kurio gandrai galės krauti naują būstą.

Dar po poros dienų į sodybą atvažiavo komunalininkų bokštelis ir senojo lizdo vietoje iškėlė naujo gandralizdžio „pamatus“.

Geras darbas – už ačiū

Abu Šablevičiai sakė nežinantys net kaip atsidėkoti tarnybai už pagalbą.

Česlovas Šablevičius pasakojo, kaip jis kasmet laukdavo parskrendančių gandrų, tiksliomis datomis vardijo, kada šie grįžo šiemet, kada – pernai ir užpernai.

„O kai užauga du ar trys gandriukai, kai jie mokosi skristi, matytumėt, koks grožis, kaip smagu būna!“ – džiaugėsi vyras.

Žmogus klausė, kiek komunalininkams skolingas už atliktus darbus, tačiau užmokesčio įmonės vadovas atsisakė.

„Mes iš tokių darbų negyvename ir nesiruošėme iš to uždirbti. Esame padarę visokių labdarų, šįkart irgi norėjome tiesiog padėti. Svarbu, kad Jūsų noras išsipildė, o užmokestis – žodis ačiū, – šypsojosi V. Gražulis.

„Vis dėlto yra pasaulyje gerų žmonių! Esame jiems be galo be krašto dėkingi“, – graudinosi B. Šablevičienė ir žadėjo redakcijai atsiųsti nuotraukas, kai tik gandrai įsikels į naujus namus.