Baigiantis rugsėjui Ožkabalių kaime (Šeimenos sen.) buvo pašventintas atstatytas koplytstulpis šv. Jonui Nepomukui.
2001 m. Lietuvos kryždirbystės tradiciją UNESCO įtraukė į žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Tad minint Sūduvos metus ir kilo idėja atkurti rajone keletą koplytstulpių. Džiugu, kad Lietuvos kultūros tarybai parašytas projektas gavo finansavimą, o dalį lėšų skyrė ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Du koplytstulpiai šv. Jonui Nepomukui atstatyti ir vasaros paskutinį sekmadienį buvo pašventinti Pajevonio seniūnijoje, o trečiasis neseniai – Ožkabalių kaime, esančiame netoli Vilkaviškio, tarp Pūstapėdžių ir Mockabūdžių kaimų.
Šventinimo iškilmės prasidėjo Vilkaviškio katedroje. Buvo gera širdyje, kai į šv. Mišias, aukotas už gyvus ir mirusius Ožkabalių bei Pūstapėdžių gyventojus, susirinko šiuose kaimuose gyvenę ar gyvenantys žmonės, dievdirbiai, atvyko Šeimenos ir Bartninkų seniūnijų seniūnai.
Po šv. Mišių visi rinkomės Ožkabalių kaime. Čia, Birutei ir Stasiui Juodkūnams priklausančioje žemėje, laukė išpuoštas koplytstulpis, kurį pašventino Vilkaviškio dekanas Virginijus Gražulevičius.
Kažkada čia stovėjusį koplytstulpį atkūrė kryždirbys Raimundas Blažaitis, metalinius kryželius, puošiančius koplytėlės stogą, nukalė etnologas Andrius Milinkevičius.
Ne tik sklypo savininkams Juodkūnams, bet ir koplytstulpį atkūrusiam kryždirbiui R. Blažaičiui, metalinius kryželius nukalusiam etnologui A. Milinkevičiui, o taip pat daug padėjusiems Bartninkų ir Šeimenos seniūnijų seniūnams Violetai Raulinaitienei bei Gintui Bakūnui buvo įteiktos Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės padėkos. Dėkodama kryždirbiams papuošiau juos ąžuolo vainikais.
Sugrįžę į Vilkaviškį parapijos salėje visi šiltai ir jaukiai pabendravome – žmonės dalijosi savo prisiminimais, niekam nesinorėjo skirstytis.
Senąjį šv. Jono Nepomuko koplytstulpį prie Šaltupio upelio 1968 metais užfiksavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus muziejininkė Aldona Stravinskienė, Suvalkijoje vykdžiusi ekspediciją, bei fotografas Kazimieras Černius. Manoma, kad koplytstulpis šioje vietoje buvo pastatytas tarpukariu, kada kaimas buvo gyvas, pilnas sodybų.
Labai gaila, kad vykdant visuotinį vienkiemių iškeldinimą į gyvenvietes, mūsų rajonas tapo vienu iš eksperimentinių. Šis skausmingas procesas paliko ne tik neigiamus pėdsakus mūsų kraštovaizdyje, bet ir žmonių gyvenimuose. 1967–1978 metais Vilkaviškio rajone buvo nukelta 3 079 sodybos ir vienkiemiai. Dabar Ožkabalių kaime išlikusi tik viena sodyba, stūkso tušti laukai su vienišais medžiais, menančiais čia gyvenusius žmones.
Aušra MICKEVIČIENĖ
Sūduvos (Suvalkijos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.