Simona SIMANAVIČIENĖ
Vilkaviškio pašonėje esantis Serdokų kaimas kuo toliau tuo labiau primena pramonės kvartalą. Čia prekiaujama žemės ūkio technika, automobilių dalimis, yra transporto ir gamybos įmonių. Viena iš jų – dvidešimtmetį žemės kasimo, drenažo, melioravimo ir kitus darbus atliekanti Svajūno ir Kristinos Grabauskų valdoma UAB „Statkasta“. „Kai daug metų darai tą patį, ateina laikas tobulėti“, – užsiminė sutuoktiniai ir papasakojo apie avantiūrą, kuriai ryžosi prieš ketverius metus.
Ėmėsi betono gamybos
Kad gamins betoną, Svajūnas ir Kristina sakė negalvoję, tačiau laikui bėgant kilo mintis visą procesą: nuo žemės kasimo, vamzdynų tiesimo, pagrindo ruošimo ir betonavimo – sutelkti vienose rankose. Tad pasinaudojusi Europos Sąjungos parama bendrovė tiesiai iš gamintojo įsigijo vokišką „Ammann Elba“ betono gamybos mazgą. Taip Serdokų kaime iškilo dvi iš tolo matomos cemento talpos, transporto priemonių svarstyklės, tranšėjos bei transporteriai, laboratorija, valdymo pultas ir administracinis pastatas, kuris šiuo metu dar yra ruošiamas.
Priklausomai nuo poreikio „Statkasta“ gamina įvairių rūšių betoną, tam naudoja Lietuvoje įsigyjamą cementą, vandenį bei iš Lenkijos karjerų parsivežamus užpildus – smėlį, žvirgždą, granito skaldą ir kt. Neapsieinama ir be cheminių priedų, kurie betonui suteikia reikiamą tvirtumą, atsparumą oro ir aplinkos sąlygoms bei slankumą. Jau įgudę sutuoktiniai vos žvilgtelėję gali nuspėti, ar pavyko tinkamai paruošti mišinį. Vis dėlto pati pradžia, kaip ir daugeliui, nebuvo lengva. „Atsimenu, rengdamas gamybos receptūras technologas pasiteiravo, iš kur imsime užpildus. O mes jam: „Ką tokius?“ – prisiminusi juokėsi K. Grabauskienė.
Galiausiai perkandus gaminimo technologiją įmonės veikla įsivažiavo, todėl dabar UAB „Statkasta“ pradėjo gaminti dar ir betoninius lego blokus. Šių inžinerinių elementų privalumai – paprasta montavimo sistema bei draugiškumas aplinkai. Jie gali būti išardomi ir pakartotinai sumontuojami kitoje vietoje. „Iš jų galima statyti įvairias tranšėjas, atramines sienas atliekų surinkimo aikštelėse“, – pasakojo S. Grabauskas, rodydamas iš pasigamintų blokų padarytas užpildų laikymo tranšėjas.
Įmonė prisidėjo prie darbų rengiant taką palei Šeimenos upę, tiekė šlakinį betoną vėjo jėgainių pagrindams Pilviškiuose, dirbo prie Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro, rengiant Birštono kempingo infrastruktūrą, o šiuo metu atlieka žemės kasimo ir kitus darbus Kybartų stadione. „Dažniausiai dirbame mūsų rajone, o kartais važiuojame ir toliau. Mazgo pajėgumai dideli, todėl norėtųsi visus juos ir išnaudoti. Žinoma, dar tik antras sezonas“, – pasakojo verslininkas, užsiminęs, jog sunkumų kelia ne tik dėl taupymo sumažėję užsakymai, bet ir kelis kartus pabrangęs cementas.
Kepa smėlį
Betono gamyba prasideda nuo užpildo tinkamumo įvertinimo: sijojant patikrinama granuliometrinė sudėtis ir pagal tai sudaromos formulės. Šiuo metu įmonėje esama apie 50-ies skirtingų betono gamybos formulių. „Atsargiai reikia elgtis ir su vandeniu, nes net nedidelis nuokrypis gali turėti įtakos kokybei. Niekada namų sąlygomis nepavyks paruošti tokio betono, koks pagaminamas įmonėje“, – sakė S. Grabauskas.
Gaminant betoną labai svarbus smėlio drėgnumas, o greičiausias būdas tai sužinoti – jį iškepti. Prireikia apie pusvalandžio norint mikrobangų krosnelėje išdžiovinti smėlį, tuomet įvertinus šlapio ir sauso svorį nustatomas skirtumas ir procentinis drėgnumas.
Pasak pašnekovų, dėl savikontrolės įmonėje nuolat atliekami bandymai. „Svajūnas man išlieja betono kubelį, o aš atlikusi matavimus ir reikiamus paskaičiavimus dedu jį į presą. Kubas ten yra spaudžiamas 6 tonų per sekundę jėga, kol suskyla ar pradeda trupėti. Taip vertinamas jo gniuždymo stipris“, – demonstruodama bandymą pasakojo K. Grabauskienė.
Taip pat ne ką mažiau svarbus yra betono slankumas. S. Grabauskas pademonstravo tam nustatyti skirtą aparatą – Abramso kūgį, pagal kurio duomenis nustatoma betono slankumo klasė.
Kadangi UAB „Statkasta“ dirba tiek su privačiais asmenimis, tiek su įmonėmis ar biudžetinėmis įstaigomis, būtini sertifikatai bei kiti betono kokybę patvirtinantys dokumentai. „Iš betono gaminamos svarbios konstrukcijos, todėl įvairių patikrinimų sulaukiame gal netgi daugiau negu maisto pramonėje veikiančios įmonės“, – svarstė K. Grabauskienė.
Dirba visa šeima
Kuo toliau, tuo daugiau įmonių pradeda arba plečia veiklas rajone taip sukurdamos naujų darbo vietų mūsų krašto gyventojams. „Statkastoje“ šiuo metu dirba trylika žmonių, keletas jų – ilgamečiai darbuotojai, todėl įmonės savininkai džiaugėsi, jog pavyko suburti puikų kolektyvą. „Pas mus taip nėra, kad patys sėdime, o kiti dirba. Jei reikia pagalbos ar darbuotojas suserga, sėdu ir važiuoju vamzdį pakloti, su technika žemę kasti. O betono gamyboje viskas automatizuota, ten prie valdymo pulto dažniausiai sėdžiu aš arba Kristina“, – pasakojo S. Grabauskas.
Sutuoktinė be kitų pareigų dar tvarko įmonės buhalteriją. „Visą gyvenimą svajojau būti vaikų medicinos sesele, o tapau buhaltere, kuri gamina betoną“, – juokėsi K. Grabauskienė. Moteris pasakojo, jog jai šis darbas įdomus, o iššūkiai, su kuriais susiduria, tik užgrūdina, nes nieko nėra padėta ant lėkštutės. Reikia pačiai skaityti, domėtis, ieškoti informacijos.
UAB „Statkasta“ taip pat montuoja įvairaus dydžio ekologinius nuotekų valymo įrenginius bei yra vieno oficialaus jų gamintojo atstovė regione. Įvairaus dydžio įrenginiai skirti valyti nuotekų vandenį, todėl įmonė teikia visas paslaugas: nuo jų įsigijimo iki montavimo.
Prie verslo kūrimo daug prisideda ir Grabauskų vaikai Povilas ir Evilija. Sūnus talkina virindamas metalo veržles blokams, o taip pat tame pačiame pastate, kur šeimos gyvenamieji kambariai bei administracinės patalpos, yra įsirengęs automobilių remonto dirbtuves.
Grabauskų dukra baigusi programavimo studijas užsienyje, todėl vienas pirmųjų jos darbų buvo sukurti šeimos verslą reklamuojantį interneto puslapį. Beje, Evilija kūrė ne tik „Statkastos“ svetainę, bet ir dar keleto kitų raejono įmonių oficialius puslapius bei internetines parduotuves.
S. Grabauskas pasakojo, kad įmonės darbas priklauso nuo sezoniškumo. Nors kasimo darbai šiltesnę žiemą gali vykti, tačiau betono gamyba orui atšalus sustoja. „Reikalingos didelės investicijos norint apšildyti visą kompleksą. Be to, gamyboje naudojame šaltą vandenį, kuris būna užšalęs iki kol pavasarį rimčiau neatšyla“, – kalbėjo pašnekovas ir prasitarė, jog betono mazgo apšiltinimas bei šilto vandens įdiegimas numatomi ateityje.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.