Kompensacija už būsto šildymą: kokia ir kam ji priklauso

Į redakciją kreipėsi skaitytoja iš Keturvalakių kaimo ir prašė parašyti „Santakoje“ apie būsto šildymo kompensacijas.

Kai būstas šildomas malkomis

„Mes, kaimo žmonės, nesinaudojame internetu, todėl svarbiausių žinių ieškome laikraštyje. Savo namus šildausi malkomis, kurios, kaip ir kiti energijos ištekliai, brangsta. Nežinau, kaip reikės išgyventi ateinančią žiemą, todėl įdomu būtų sužinoti, ar galime tikėtis valstybės paramos tie, kurie krosnis kūrename malkomis“, – klausė skaitytoja.

Išsamią informaciją apie tai yra parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šios institucijos pranešime nurodoma, kad kompensacijos už būsto šildymą gali tikėtis ne tik centralizuotai būstą šildantys gyventojai, bet ir naudojantieji kitos rūšies kurą: malkas, dujas, elektrą ir pan.

Supažindiname skaitytojus su svarbiausiais kompensacijos už būsto šildymą skyrimo aspektais.

Kaip apskaičiuojama?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 441 Eur.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Įprastai kreipiantis dėl kompensacijos žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kitų šaltinių.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais Savivaldybė, siekdama išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi miško ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną, o malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.

Apie normatyvus

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m, o kai šeima – pirmam jos nariui taikomas 38 kv. m ploto normatyvas, antram – 12 kv. m, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.

Svarbu žinoti, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai skiriant piniginę socialinę paramą nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau apskaičiuojant pajamas yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Konkretūs pavyzdžiai

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 513 Eur senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 7, 2 Eur už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 7, 20 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) bus kompensuojamos.

Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1 026 Eur senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 43, 8 Eur.

Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) bus kompensuojamos 100 proc.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.

Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2 174, 8 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) mokėtų ne daugiau kaip 45, 51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.

Kur kreiptis?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt .

Norėdami sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, galite pasinaudoti Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle adresu www.spis.lt .

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją