Vilkaviškietis save realizuoja diktoriaus ir renginių vedėjo darbe

Simona SIMANAVIČIENĖ

Kad reklama sugundytų įsigyti daiktą arba paslaugą, svarbus ne tik paveikus jos turinys, bet ir įtaigus balsas už kadro. Ar žinojote, kad ne vieną televizijoje ar per radiją girdimą reklamą įgarsino vilkaviškietis? Diktoriaus bei renginių vedėjo darbo subtilybėmis su „Santakos“ skaitytojais sutiko pasidalyti dabar jau Kaune gyvenantis Justinas Sruoginis.

Būtinus pradmenis gavo mokykloje

Prieš penkiolika metų Justinas buvo itin aktyvus Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro (VVJC), muzikos mokyklos bei dabartinės „Aušros“ gimnazijos ugdytinis. Vėliau, jau baigęs studijas, vaikinas išbandė save įvairiose srityse, o dabar gali pasidžiaugti dirbantis mėgstamą renginių vedėjo bei įgarsintojo darbą. Šiuo metu, kai viskas eina lyg per sviestą, kraštietis išlieka atviras – to nebūtų pavykę pasiekti be tėvų paskatinimo, šeimos palaikymo bei mokykloje įgytų žinių.

„Pedagogas Andrius Damušis yra geriausias lietuvių kalbos mokytojas. Iš tikrųjų, šio specialisto suteiktos žinios man ypač padeda diktoriaus darbe, kur būtina gerai mokėti pagrindines lietuvių kalbos taisykles“, – buvusio mokytojo indėlį akcentavo J. Sruoginis.

Pašnekovas neslėpė, jog vidurinėje mokykloje nebuvo labai pavyzdingas moksleivis, todėl mieliau laiką leisdavo muzikos mokykloje ir VVJC, kur grojo birbyne, vaidino dramos trupėse. „Mokykloje koncentravausi tik į tuos dalykus, kurie man buvo įdomūs: į pedagogės Vilmos Rekašienės geografijos pamokas, į istoriją, kurios mokė mokytoja Regina Aleksienė, bei į menus“, – prisiminė J. Sruoginis.

Be humanitarinių mokslų, Justinui taip pat buvo įdomūs techniniai muzikos bei garso dalykai. Būtent todėl vilkaviškietis pasirinko studijuoti muzikos technologijas Kauno technologijos universitete, o vėliau sėkmingai apsigynė organizacijų valdymo magistro diplomą.

Dabar J. Sruoginis yra laisvai samdomas diktorius. Šios srities specialistų Lietuvoje nėra daug, o ir konkrečių studijų mokytis tokios profesijos nėra. Justinas tobulinasi įvairiuose balso aktorystės kursuose, kuriuos siūlo Amerikos bei Didžiosios Britanijos akademijos. Be to, šiai veiklai vystyti kraštietis atidarė savo garso įrašų studiją.

„Lietuvoje dirbantys diktoriai dažniausiai patys įrašinėja savo balsą, redaguoja įrašus, kuria reklaminius klipus. Tai darau ir aš. Šiam darbui reikia turėti klausą, mokėti naudotis garso įranga, suprasti įrašymo principus. Reklamas dažnai įgarsina ir kino bei teatro aktoriai, tačiau jiems tai yra papildoma veikla, o man – kasdienis darbas“, – pasakojo J. Sruoginis. Jis pasidžiaugė, kad per metus pavyko įgarsinti apie 300 įvairių projektų.

Žemo balso neužtenka

Justino balsą galima išgirsti per televiziją ir radiją transliuojamose prekybos tinklų, automobilių, telekomunikacijų bendrovių, renginių, garsių prekinių ženklų reklamose, TV laidose, įvairiuose projektuose internete ar net automatiniuose telefonų atsakikliuose.

Visai neseniai vyras išpopuliarėjo ir dalinimosi trumpais vaizdo įrašais programėlėje „TikTok“, kur paskelbė įgarsintą laidos „Farai“ anonsą. „Daug kas pagalvojo, kad aš ir esu „Farų“ balsas, bet taip nėra. Tas balsas yra žymus teatro aktorius Dainius Svobonas“, – prisiminęs pokštą patikslino diktorius.

Ir Justino, ir jo minėto aktoriaus balsai – panašaus žemo tembro. Pašnekovas svarstė, kad jei tik tiek reikėtų norint dirbti diktoriumi, greičiausiai dažnas to imtųsi.

„Svarbu įtikinamai perteikti klausytojui teksto mintį, nuotaiką. Būtina parinkti reikiamą balso intonaciją bei pasitelkti vaidybos įgūdžius. Kad tai pavyktų, svarbu ne tik taisyklingai tarti, kirčiuoti bei išmanyti fonetikos taisykles, bet ir reikiamu momentu daryti pauzes, taisyklingai kvėpuoti“, – diktoriaus darbo subtilybes vardijo pašnekovas.

Balsas yra lyg muzikos instrumentas, kurį diktoriui būtina perprasti ir išmokti juo laviruoti, todėl ruošiantis įrašui būtina laikytis kelių taisyklių. Viena iš jų – nevalgyti, nes gali apsivelti balso stygos.

Taip pat svarbu vos per dešimt sekundžių įtaigiai perskaityti tekstą. Mat tik tiek kartais trunka vos vieno sakinio radijo ar televizijos reklama. „Pavyzdžiui, tariant žodį „traškus“ svarbu pabrėžti garsą „r“, o žodyje „ilgas“ tęsti „i“. Taip daroma, kad klausytojui, net ir neišgirdusiam visos žinutės, būtų aišku, apie ką joje kalbama“, – įdomiais niuansais dalijosi Justinas Sruoginis.

Tarmę tenka valdyti

Nors Lietuvoje diktorių nėra labai daug, bet tikrai yra į ką lygiuotis. J. Sruoginis sektinu pavyzdžiu be užuolankų įvardijo žinomą žurnalistą, laidų vadėją bei filmų garsintoją Rytį Zemkauską. „Kai kuriuos garsintojus, pavyzdžiui, Viktorą Linartą, kuris irgi yra tikras profesionalas, žmonės atpažįsta tik iš balso“, – sakė diktorius Justinas.

Ne vieną dešimtį asmeninių švenčių, bokso turnyrų vedęs vyras sako, kad tiek renginių vedėjo darbas, tiek garsinimas jam yra vienodai svarbūs. Mat renginių vedėjo amplua paskatino tobulinti balsą, išmokė pateikti save scenoje bei atskleisti aktorinius gebėjimus, o taip pat privertė išmokti suvaldyti suvalkietišką tartį.

„Grįžęs pas tėvus į Vilkaviškį kalbu suvalkietiškai, o šiaip tarmė šiek tiek natūraliai asimiliavosi. Be to, dirbdamas diktoriumi privalėjau išmokti bendrinę kalbą“, – sakė Justinas ir prabrėžė, kad unikali gimtoji tarmė jam yra itin graži.

Ateitis kine?

Renginių vedimas aprėpia daug sričių, todėl vyras nebijo ant pečių užsikrauti dar ir jų organizatoriaus atsakomybę: su komanda parūpina apšvietimą, garso įrangą, derina klausimus dėl atlikėjų, rašo originalius scenarijus, kuriuos papildo paties atliekamomis teatro improvizacijomis, magijos elementais. „Labai daug kūrybinio darbo, todėl augu drauge su kiekvienu projektu. Šie metai buvo itin darbingi, kadangi turėjau per aštuoniasdešimties renginių“, – pasidžiaugė kraštietis.

Nors veiklų netrūksta, Justinas atskleidė, jog norėtų patobulėti vaidyboje. Dėl to lanko įvairius aktorystės mokymus bei praktikuojasi kino vaidybos srityje pas tokius žinomus režisierius, kaip Tadas Vidmantas.

„Planuoju toliau vystyti įgūdžius, kurie reikalingi diktoriaus, renginių vedėjo darbe. Nedrąsiai pasvajoju, kad būtų smagu dažniau atsidurti kadre, o ne tik skaityti už kadro. Pažiūrėsime, kaip pavyks“, – ateities planais pasidalijo J. Sruoginis.

…