Vakar amžinojo poilsio Pilviškiuose atgulė žmogus-legenda, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvis Simas Kudirka. Apie šį žmogų, tapusį istorine asmenybe, ne kartą rašė mūsų laikraštis.
Disidentą, daugiau kaip prieš penkis dešimtmečius šuoliu iš Sovietų į JAV laivą išgarsėjusį Simą Kudirką „Santakos“ žurnalistai kalbino ne sykį.
Su Simu bendravome tuomet, kai prieš beveik du dešimtmečius su žmona Genute grįžo gyventi į Pilviškius. Tada jis svajojo ramiai leisti senatvę gimtojoje Suvalkijoje, vylėsi, kad kada nors čia sugrįš gyventi ir jo vaikai.
Žurnalistams S. Kudirka pasakojo, jog gimtajame Griškabūdyje (Šakių r.) anksti patyrė tai, kas jauno žmogaus sąmonėje įžiebė neapykantą sovietinei santvarkai.
S. Kudirka visame pasaulyje išgarsėjo 1970-aisiais, per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, kuris vyko JAV teritoriniuose vandenyse, peršokęs iš sovietinio laivo „Sovietskaja Litva“ į Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašęs politinio prieglobsčio.
Grąžintas atgal ir 10 metų kalėti Mordovijos lageriuose nuteistas Simas sulaukė didžiulio tarptautinio palaikymo, dėl jo išlaisvinimo buvo rengiamos tūkstantinės demonstracijos. Lietuvis tapo tarptautiniu žmogaus laisvių pažeidimo simboliu, o jo likimą sprendė net du JAV prezidentai.
Šie įvykiai Šaltojo karo metu sukėlė milžinišką politinį sąmyšį JAV ir Sovietų Sąjungoje. 1974 metais jis iš kalėjimo išleistas, su šeima išvyko į JAV, kur dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje ir visada svajojo apie laisvą Lietuvą.
Su S. Kudirka kalbėjome ir tada, kai 2021-aisiais pasirodė jo istoriją pasakojantis Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“, Lietuvoje patekęs į žiūrimiausių filmų trejetuką, apkeliavęs tarptautinius kino festivalius ir pelnęs pasaulinį pripažinimą.
Nors jau būdamas solidaus amžiaus, Simas puikiai prisiminė svarbius istorinius įvykius. Jis linksmai pasakojo apie pažintį su režisiere Giedrute, filmavimąsi JAV laivuose, kalėjime, kaip iš naujo teko išgyventi tas pačias, prieš pusę šimtmečio draskiusias emocijas, prisiminti ir chronologiškai atpasakoti 1970-ųjų lapkričio 23 d. įvykius, po to sekusias represijas.
Draugystė su režisiere G. Žickyte 93 metus ėjusį S. Kudirką siejo iki pat paskutinių jo gyvenimo dienų. Režisierė skambindavo Simui ir dėkodavo, nes, anot jos, be pilviškiečio charizmos ir artistiškumo filmas tikrai nebūtų sukurtas toks, koks yra.
Mūsų rajone penkiolika paskutinių savo metų gyvenęs S. Kudirka buvo ir yra Lietuvos kovos už laisvę simbolis. Dėl jo mirties užuojautą artimiesiems reiškia aukščiausi šalies vadovai.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.