Be rudens gandrų lizdo judinti negalima

Eglė MIČIULIENĖ

Į gimtinę parskridę gandrai skuba įsikurti ir perėti vaikus, bet ne visada – pačioje tinkamiausioje vietoje. Tačiau aplinkosaugininkai perspėja: šį pavasarį gandralizdžius perkelti jau vėlu.

Ant elektros tinklo atramos

„Šalia mūsų namo yra elektros stulpas. Šį pavasarį parskridę gandrai pradėjo ant jo krauti lizdą. Aš kurį laiką buvau išvykusi iš namų ir nemačiau, kas vyksta. O dabar jau – pats darbymetis, gandrai skuba, neša šakas. Bet toje vietoje yra mūsų daržas, auga braškės, daržovės. Be to, kiek žinau, ant elektros linijų gandralizdžių neturi būti. Pati kreipiausi į elektros tinklų atstovus, bet jie man paaiškino, kad kokių nors priemonių imsis tik tokiu atveju, jeigu atsiras elektros tiekimo sutrikimų, laidai ims kibirkščiuoti ir pan. Tačiau kai linijos ims kibirkščiuoti – tada jau gali kilti gaisras ir bus per vėlu kažką daryti. Dabar jau nebežinau, ko imtis ir kur kreiptis“, – kalbėjo moteris.

Iš tiesų bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kiekvienais metais kalba apie gandrų keliamą pavojų elektros linijoms ir apie perkeltus gandralizdžius.

Šį pavasarį taip pat išplatintas pranešimas spaudai, kad bendrovė prisideda prie saugesnės aplinkos šiems paukščiams kūrimo įrengdama jiems namus kitoje vietoje. Tiesa, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai yra sutvarkomi arba iškeliami ant specialių platformų tik ankstyvą pavasarį arba rudenį, t . y. kai gandrai išskridę žiemoti.

Tik esant gedimams

ESO atstovai pabrėžė, kad elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinė, todėl gandralizdžių perkėlimo darbus ESO vykdo kiekvienais metais. Šalindama gedimus ir suderinusi su Aplinkos apsaugos agentūra bendrovė kasmet perkelia apie šimtą gandralizdžių. Darbų metu ant elektros oro linijų atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai, ant kurių paukščiai vėliau vėl suka savo lizdus.

Nuo pernai iki šių metų kovo elektros tinklų įmonės sutvarkė 138 lizdus. Tai – lyg ir nemažas skaičius. Vis dėlto žinant, kad į Lietuvą kasmet parlekia per 20 tūkst. gandrų porų, reikėtų suprasti, kad nemažai gandralizdžių lieka pūpsoti ant elektros atramų.

Pakalbinti ESO atstovai patvirtino, kad gali perkelti tiktai tuos lizdus, kurie kelia tiesioginį pavojų elektros skirstymo tinklui.

„Esant gedimui elektros tinkle, kai dingsta elektra namuose, galime pašalinti gandralizdį ir vėliau privalome perkelti į kitą vietą. Jeigu gedimų nėra, elektra nedingusi, bet situacija pavojinga (pvz., dalis gandralizdžio nubyrėjo ant laidų), tuomet laukiame, kol gandrai išskris ir iškeliame gandralizdį toje pačioje atramoje ant specialios platformos. Taigi iškėlimas galimas tik dėl gedimo ar pavojingos situacijos. Dabar paukščiai jau grįžę, jau susukę lizdus, tad perkelti lizdų negalime, jeigu situacija nėra kritinė. Perimvietės perkeliamos ar sutvarkomos taip, kad nekenktų elektros tinklui bei nekeltų grėsmės aplinkai ir žmonėms. Darbų metu ant elektros oro linijų atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai, ant kurių paukščiai vėliau vėl suka savo lizdus“, – paaiškino ESO Ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė.

Vieni nori, kiti – ne

Į gandrų kaimynystę žmonės reaguoja įvairiai: vieni laukia jų pavasarį sugrįžtant į sodybą, kiti sparnuočiais mieliau pasidžiaugtų iš toli.

Prieš porą metų Vilkaviškyje gyvenanti šeima tam tikru prietaisu ėmė vaikyti kaimynystėje įsikūrusius gandrus. Kaimynams pranešus, atvykę aplinkosaugininkai pagrasino baudomis. Tačiau situacija išsisprendė taikiai: pradėjus renovuoti gatvę rangovai atramą iškėlė, elektros linija nutiesta po žeme, o gandrai „iškraustyti“ gyventi tolėliau.

Tačiau visai neseniai buvo ir priešingas atvejis. Pernai gandralizdis nuvirto nuo Žaliosios kaimo gyventojų ūkio pastato, sulaužydamas šiferį, medines stogo konstrukcijas, o visą kiemą paversdamas šiukšlynu. Nors ir patyrė nuostolių, žmonės per laikraštį paprašė pagalbos, kad kas iškeltų naują rėmą. Šeimyna buvo pripratusi prie kiekvieną pavasarį grįžtančių gandrų, namiškiai džiaugdavosi girdėdami kleketuojančius sparnuočius, matydami galvas keliančius ir skraidyti besimokančius gandriukus. Į pagalbos šauksmą atsiliepė Vilkaviškio komunalininkai: netrukus ant stogo gandrams buvo įtaisyti nauji namai.

Tačiau įrengti lizdą įstatymai leidžia, o štai norint jį perkelti teks pasirūpinti ne tik technine pagalba (kas lizdą perkels), bet ir įveikti biurokratinius reikalavimus.

Ne toliau kaip per 100 metrų

Aplinkosaugos specialistai sulaukia nemažai skambučių ir elektroninių laiškų su klausimais, ką daryti, jei gandrų kaimynystė nepageidaujama.

Pirmiausia patariama susitaikyti su mintimi, kad bent iki rudens, nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., teks tiesiog leisti gandrams ramiai išsiperėti ir užauginti jauniklius. Lizdų perkėlimą galima organizuoti tik nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 31 d.

Norint perkelti lizdą reikia kreiptis į Vilniuje esančią Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri išduoda leidimus ardyti ar perkelti paukščių lizdus.

Teikiant prašymą būtina nurodyti, kur tiksliai bus perkeltas gandralizdis ar įrengta dirbtinė lizdavietė. Jeigu gandralizdis yra ant elektros oro linijos atramos, reikia pateikti ESO pritarimą dėl perkėlimo darbų ir nurodyti darbų vykdytoją.

Gavus leidimą, visą laukinio paukščio lizdo medžiagą ar jos dalį būtina perkelti į kitą vietą artimoje aplinkoje (ne toliau kaip 100 metrų nuo pirminės lizdo vietos) arba ant artimoje aplinkoje įrengtos gandrams tinkamos dirbtinės atramos.

Naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus, sunaikinti kiaušinius, tyčia trikdyti laukinius sparnuočius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, draudžia Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. Išimtys taikomos ir leidimas ardyti gandralizdį išduodamas, kai jo kaimynystė kelia pavojų žmonių sveikatai ir saugumui, oro saugai, daro žalą pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žuvų ištekliams, vandenims, floros ir faunos apsaugai.

Už savavališkai išardytą lizdą pareigūnai žada baudą nuo 60 iki 300 eurų, taip pat gali būti suskaičiuota gamtai padaryta žala.