Šiaurės pašvaistės šokis pradžiugino ir vilkaviškiečius

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusi savaitė ne vienam lietuviui baigėsi įspūdingu reginiu: sekmadienio vakare internetą ryškiomis spalvomis užtvindė Šiaurės pašvaistės nuotraukos. Nuostabus Auroros šokis buvo matomas ir Suvalkijoje.


Dėl pašvaistės – į Šiaurę

Nuo Saulės nuolat sklinda dalelių srautas, vadinamas Saulės vėju. Jam sustiprėjus į Žemės atmosferą pliūptelėjusios dalelės sukelia švytėjimą, kuris vadinamas Aurora Borealis arba paprasčiau – Šiaurės pašvaiste.

Šis spalvingas atmosferos reiškinys paprastai matomas šiauriniame pusrutulyje šaltuoju metų laiku, nuo spalio iki balandžio. Yra žmonių, kurie tokiu metu specialiai išsiruošia į Islandiją, Norvegiją ar Suomiją, kad pamatytų ir nuotraukose įamžintų nuostabų Auroros šokį.

Tačiau vis dažniau girdime pranešimus apie Lietuvoje pasirodančią Šiaurės pašvaistę. Tiesa, ji netrunka taip ilgai ir nėra tokia ryški, kokia matoma šiaurinėse valstybėse, o neretai plika akimi būna net ir neįžiūrima, užfiksuojama tik su jautriais fotoaparatų ar mobiliųjų telefonų objektyvais.

Ir vis dėlto praėjusį savaitgalį Lietuvos padangėje siautusi Aurora žaižaravo taip įspūdingai, kad daugelyje vietovių buvo regima be jokios aparatūros.


Matė visoje Lietuvoje

„Jeigu vakare ir naktį bent truputį to nematėt, tada drąsiai galima sakyti, kad daug praradote. Remiantis nuotraukomis ir žmonių pranešimais iš skirtingų Lietuvos kampelių, ryškiausia pašvaistė buvo matoma sekmadienį 22–23 val. Kitu metu ji taip pat matėsi, tačiau ryškumas buvo mažesnis“, – pirmadienį miegalius nuliūdino internetinio puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ kūrėjai.

Šiaurės pašvaistės nuotraukomis dalijosi visos Lietuvos gyventojai, nuo Šiaulių iki Varėnos. Vieni džiaugėsi, kad danguje regi labai įspūdingą spalvų fiestą, kiti tvirtino, jog vaizdas gerai matomas tik per kameras.

Gražų reginį pasisekė išvysti ir mūsų rajono gyventojams.

Gižuose gyvenantiems Ryčiui ir Giedrei Vasiliauskams nuotraukose pavyko pagauti įvairias Auroros spalvas ir formas.

R. Vasiliauskas pasakojo dar dieną feisbuke perskaitęs, kad Saulės aktyvumas padidėjęs, dėl to vakare gali pasirodyti Šiaurės pašvaistė.

„Galvojau, kad bus nematoma, kaip dažniausiai nutinka. Bet išėjome į lauką ir pamatėme plaukiančias baltas dėmes. Po to dangų nufotografavome su telefonais, naktiniu režimu, ir pamatėme, jog visas dangus – spalvotas“, – pasakojo Rytis.


Rūke slėpėsi spalvos

Vilkaviškietė Aira Lažauninkienė sekmadienio vakarą grožėjosi visai šalia Mėnulio švytėjusia Venera. „Žiūrėdama į tą vaizdą galvojau, kad kažkas turi įvykti. O vakare dukra pašaukė, kad iš savo kambario per stoglangį mato kažkokį rūką. Keisčiausia, kad nei ji, nei mano vyras nematė spalvų. Jie nešioja akinius, gal dėl to šviesa lūžo kitaip? O aš pamačiau danguje žalios spalvos spiralę. Bet kai padarėme nuotrauką telefonu, tada jau matėme ir oranžinę, ir žalią spalvas – buvo tikrai įspūdinga. Apėmė labai geras jausmas!“ – pasakojo moteris.

A. Lažauninkienė džiaugėsi, kad šįkart dėl stiprios geomagnetinės audros pašvaistė buvo labai ryški. Anksčiau Lietuvoje irgi buvo pasirodžiusi Šiaurės pašvaistė, bet jos, anot vilkaviškietės, nebuvo įmanoma matyti dėl miesto šviesų – reiškinį stebėjo tik tie, kas buvo toli užmiestyje.

Aira džiaugėsi, kad prieš pusmetį visai netikėtai jai pavyko užfiksuoti ir Saulės užtemimą.

Niekas gyvenime turbūt nenutinka šiaip sau. Atvažiavau į mokyklą, turėjo vykti pamoka su šeštokais apie dangaus kūnus, Saulės ir Mėnulio užtemimą. Bet mokykloje dingo elektra! Vaikai buvo paleisti, o aš grįžau namo ir… turėjau progą stebėti Saulės užtemimą. Buvo visiškai apsiniaukę. Bet per patį užtemimo piką pro langą pamačiau, kaip prasiskirstė debesys ir prieš mano akis pasirodė Saulė!“ – džiūgavo A. Lažauninkienė.

Gamtos reiškinius tyrinėti mėgstanti vilkaviškietė namuose turi teleskopą, bet pro jį į Saulę ji žiūrėti negalėjo, nes neturėjo specialaus filtro. Tad užtemimą vėlgi nufotografavo telefonu.


Padeda programėlės

Paskutinį kartą ryški pašvaistė Lietuvoje buvo matoma 2015 m. kovo viduryje, o dar anksčiau – 2003 m. spalio gale.

Aurora mūsų padangėje pasirodydavo ir anksčiau. Kodėl apie tai nežinojome? Tiesiog šiais laikais apie pašvaistę daugiau žmonių sužino dėl labai plačiai naudojamų socialinių tinklų, o užfiksuoti ją patogiau dėl ištobulintų telefonų kamerų. Be to, sužinoti apie būsimą šviesų šou danguje padeda įvairios programėlės.

Pavyzdžiui, į mobilųjį įrenginį instaliavę programėlę „Aurora“ kasdien galėsite sužinoti apie Saulės aktyvumą ir apie tikimybę pamatyti Šiaurės pašvaistę.

Programėlėje taip pat nurodomos vietos, kuriose esamu momentu yra didžiausia tikimybė pamatyti poliarinę pašvaistę ir netgi transliuojamas tiesioginis vaizdas iš Aurorą fiksuojančių kamerų Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje.

Šioje programėlėje visada galite matyti esamą KP indeksą – tai yra pasaulinis geomagnetinio aktyvumo rodiklis. Jis svyruoja nuo 0 iki 9, kur 0 reiškia, kad geomagnetinis aktyvumas yra labai mažas, o vertė nuo 5 iki 9 reiškia geomagnetinę audrą. Sekmadienį Lietuvoje KP indeksas buvo net 8 iš 9!

Tiesa, tai džiugina ne visus. Magnetinės audros gali neigiamai paveikti kai kurių žmonių sveikatą: jiems skauda galvą, maudžia sąnarius, nugarą, pakyla kraujospūdis, užeina nemiga.

Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus Saulės aktyvumas nuolat didės ir 2025 m. pasieks maksimumą, o paskui vėl sumažės. Taigi tikėtina, kad pamatyti įspūdingą Auroros šokį bus dar ne viena proga.