Prišalusios atliekos lieka neišpiltos

Eglė MIČIULIENĖ

Turbūt dvi neišsenkančios temos, dėl kurių nuolat sulaukiame skaitytojų skambučių, – tai kelių priežiūra ir atliekų tvarkymas. Šįkart susikaupė problemų pastarąja tema: keletas rajono gyventojų kreipėsi dėl atliekų tvarkymo.

Kelis kartus neišvežė

Vokiškėlių kaimo gyventojas iš Žemdirbių gatvės piktinosi, kad vežėjai paliko neišpiltą jo konteinerį, mat buvo prišalusios atliekos.

Martynu prisistatęs vyriškis tvirtino, kad jo namų valdoje stovinčios atliekų talpyklos buvo neišvežtos jau ne vieną kartą.

„Tai stiklo neišvežė, nes, pasirodo, negalima mesti šiltnamio ar langų stiklų, tai plastikas netinka. Maždaug kas du tris mėnesius būna paliktas kažkuris konteineris“, – pyko Martynas.

Bet labiausiai jį papiktino praėjusią savaitę paliktas pilnas buitinių atliekų konteineris.

„Lauke keli laipsniai šalčio, ir šiukšlės šiek tiek prišalo. Specialiai stebėjau per langą, kaip jie tas šiukšles išveš. Anksčiau kiti vyrukai dar užkabinę papurtydavo tą konteinerį, o dabar tik apvertė, pastatė atgal, pažiūrėjo, kad niekas neiškrito, ir nuvažiavo. Nei padaužė, nei papurtė! Skambinau dispečerei, o ji paaiškino, kad jei po dviejų savaičių bus atšilę, tada ir išpils. Argi tai sprendimas? Tai kur man šiukšles pilti?“ – širdo vyriškis.

Meta be krepšių

Martyną labai suerzino ir ant konteinerio vežėjų paliktas raštelis: „Negalime ištuštinti Jūsų konteinerio dėl prišalusių atliekų. Prašome nepilti drėgnų, šlapių atliekų.“ Vyras buvo įsitikinęs, kad jei jau vežėjai iš anksto prisiruošę tokių lapelių, tai jie net ir nesistengia atliekų išpilti.

Vokiškėlių gyventojas neslėpė, kad atliekas į konteinerį ne visada deda krepšiuose, dažnai suverčia palaidas ir, anot jo, meta „viską, kas atlieka“: ir obuolių lupenų, ir kieme augančio berželio lapų, ir garažo atliekų. Kad daugiau tilptų, kartais net pagrūda „su kokiu kuolu“.

Ar tokiu atveju gali stebėtis, kad suspaustas drėgnas turinys prišąla prie talpyklos sienų?

Pakalbinome keletą privačių namų gyventojų, ką jie daro, kad žiemą šiukšlės neprišaltų. Visi tvirtino atliekas dedantys į maišus, o kartais konteinerių dugną dar kuo nors išklojantys, kad susigertų iš kokio krepšio išbėgęs skystis. Viena moteris netgi sakė pabarstanti dėžės dugną druska: ši neleidžia šiukšlėms prišalti.

Tačiau pačiam Martynui priimtiniausia atrodė filosofija, užuot pačiam atkrapščius prišalusias atliekas, žiūrėti pro langą, kaip išsisuks vežėjai. Vyras teigė už šiukšlių tvarkymą mokantis didelius pinigus ir manantis, kad „Ecoservice“ reikalas – bet kokiomis priemonėmis atliekas pašalinti.

Daužyti negali

UAB „Ecoservice“ Marijampolės padalinio vadovės Linos Brazauskaitės toks požiūris visai nenustebino. Ji teigė, jog žiemą panašūs skambučiai – vieni dažniausių.

„Ir šiandien dispečerei teko aiškintis dėl vieno neišvežto konteinerio, kuriame prišalo išmestos sauskelnės. Tačiau konteineriai išverčiami aukštyn ratais, šiukšlės iš jų turi iškristi laisvai. Jei neiškrenta, mechanizmas konteinerį vieną kartą trinkteli, tačiau daužyti negalime, nes tada jie lūžta. O už sulaužytus mokėti niekas nenori. Bet krapštyti kiekvieną prišalusį konteinerį vyrai neturi fizinių galimybių. Įsivaizduokite, jei maršrute yra 500 konteinerių, ir mūsų žmonėms reikėtų bent prie kas antro stoti bei purtyti ir krapštyti – jie juk dvi dienas vienos gatvės atliekas rinktų“, – stebėjosi bendrovės padalinio vadovė.

Taigi vežėjai tokiais atvejais paskambinusiam žmogui pataria talpyklą pabandyti iškrapštyti pačiam arba tiesiog palaukti, kol šiek tiek atšils, o krepšius su atliekomis krauti šalia – viskas bus išvežta kitą kartą. „Iš tiesų mes neprivalome surinkti to, kas sukrauta šalia konteinerio, bet į viską žiūrime geranoriškai. Džiaugiamės, kad žmonės bent jau surenka atliekas ir nemėto jų pakelėse“, – kalbėjo L. Brazauskaitė.

Didelė žiemos problema – pelenai. Anot padalinio vadovės, jei pelenai dar šiek tiek šilti, įšalusiame konteineryje kaupiasi kondensatas ir atliekos prišąla. Dar blogiau, kai pelenuose įsirusenusi kibirkštis sukelia gaisrą. Tokių išsilydžiusių, apdegusių talpyklų bendrovei teko keisti ne kartą.

„Pelenus gyventojai pirmiausiai turi labai gerai atvėsinti, po to irgi galėtų supilti į krepšius, bet dažniausiai verčia tiesiai į konteinerį. Vyrai grįžta juodais veidais, nes presui spaudžiant visur dulka“, – pasakojo darbuotoja.

Gavę lankstinukus

Dėl stiklo konteinerių L. Brazauskaitė priminė, kad į juos mesti galima tik tarą: butelius, stiklainius, taip pat stiklinius indus. Tačiau negalima mesti langų stiklų, veidrodžių, keraminių ir porcelianinių indų, krištolo, taip pat dažais ir tepalais užterštos taros. Visa tai reikėtų vežti į Šiaurės gatvėje esančią stambiųjų atliekų aikštelę.

Tas pats ir su plastiko bei popieriaus talpyklomis: jos skirtos tarai, pakuotėms.

„Vieną kartą presuojant plastiką sprogo montavimo putų flakonas, kurį kažkas buvo išmetęs plastiko konteineryje. Mūsų darbuotojas nesusižalojo, bet buvo aptaškytas nuo galvos iki kojų. Tačiau tokius daiktus į plastiko konteinerį mesti draudžiama, jis skirtas tik plastiko pakuotėms“, – pasakojo bendrovės atstovė.

Gyventojai yra gavę lankstinukus, kuriuose surašyta, ką galima ir ko negalima mesti į konteinerius. Jei kuri nors talpykla neišverčiama, ant jos visuomet paliekamas lapelis su draudžiamų mesti atliekų sąrašu.

„Gavę tokį raštelį dauguma žmonių supranta ir problemų nebekyla. Tačiau yra ir tokių gyventojų, kurie su mumis nori bendrauti nuolatos…“ – šypsojosi L. Brazauskaitė.

Nurodytais telefonais

Net keletas rajono gyventojų kreipėsi į redakciją dėl to, kad atliekų surinkti atvažiavę UAB „Ecoservice“ darbuotojai iškratyto konteinerio nepastato vietoje.

„Įsivaizduokite, grįžti namo, o ant vartų numestas konteineris. Neprašome įvežti į kiemą, bet negi tiems vyrams sunku jį padėti į ten, iš kur paėmė?“ – klausė viena vilkaviškietė.

Kita vairuotoja tvirtino namo grįžusi sutemus ir vos neįvažiavo į ne vietoje numestą atliekų dėžę.

L. Brazauskaitė pripažino, kad apie tokius atvejus iš gyventojų jai taip pat teko girdėti.

„Taip, darbuotojai tikrai negali mesti konteinerių kur pakliuvo, juos reikėtų pastatyti į tą pačią vietą ar bent jau neužstumti ant vartų ar pravažiavimo. Sulaukę tokio pranešimo vyrus visuomet įspėjame, kad taip nesielgtų“, – teigė pašnekovė.

Tiek šiuo atveju, tiek kilus kitiems klausimams UAB „Ecoservice“ darbuotoja patarė žmonėms skambinti telefonais, kurie nurodyti lipdukuose, prilipintuose ant konteinerių. „Šiais telefonais galite ir pasiskųsti, ir pagirti“, – nusišypsojo L. Brazauskaitė, čia pat pripažindama, kad pagiriamųjų skambučių iš gyventojų sulaukia ypač retai. Juk tai, kas gerai, žmonės linkę priimti kaip savaime suprantamą dalyką ir skambina tik tuomet, kai yra kuo nors nepatenkinti.