Jauniems vairuotojams teks įveikti psichologų išbandymus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vairuotojus ruošiantys specialistai teigia, kad klaidas kelyje lemia ne gebėjimas valdyti automobilį, o elgsena. Dėl to planuojama didesnį dėmesį skirti psichologiniam vairuotojų pasirengimui.

Kalta elgsena

Neseniai vykusioje tarptautinėje eismo psichologų konferencijoje buvo paneigtas mitas, kad pagrindinė eismo įvykių priežastis – vairuotojų įgūdžių stoka. Daugiau nei 90 proc. avarijų kelyje įvyksta dėl vairuotojų klaidos ir dėl to kalti ne įgūdžiai, o netinkama vairuotojų elgsena. Pavyzdžiui, vairuotojas kažkur skubėjo, buvo susinervinęs ir tai galėjo lemti dėmesio stoką kelyje. O tai yra elgsenos, bet ne prastos vairavimo technikos pasekmė.

Eismo psichologai vairuotojams siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad vairuodami įpykę laikomės kur kas mažesnio atstumo nuo kitų automobilių nei įprastai. Būdami pikti smarkiau spaudžiame greičio pedalą. Dėl to kalta agresija, kuri pasireiškia ir vairuojant.

Suvokia kaip nuotykį

Emocijas ypač sunku tramdyti jauniems žmonėms, dar gerai nesuvokiantiems savo atsakomybės kelyje, norintiems padaryti įspūdį, nemokantiems atsispirti kitų įtakai ir dėl to priimantiems neteisingus sprendimus. Anot jaunus vairuotojus egzaminuojančių VĮ „Regitra“ specialistų, jaunuoliai dažnai vairavimą suvokia kaip nuotykį. Bet juk sėsdamas prie vairo tampi atsakingas ne tik už savo, bet ir kitų saugumą.

Nepatyrę vairuotojai dažnai linkę pervertinti savo jėgas. Kai kuriose užsienio šalyse prieš vairavimo praktikos egzaminą būsimi vairuotojai privalo užpildyti savęs vertinimo anketą, kurią po egzamino peržiūri egzaminuotojas. Tai veikia kaip paskatinimo priemonė vertinti savo gebėjimus objektyviai.

Stokoja patirties

Rajono policijos komisariato patruliams vadovaujantis vyresnysis tyrėjas Algirdas Blažys sakė, kad mūsų pareigūnai neveda statistikos, kiek pažeidimų padaro ar eismo įvykių sukelia jauni vairuotojai. Tačiau per savo darbo metus pareigūnas atkreipė dėmesį, kad nepatyrę vairuotojai į eismo įvykius dažniau patenka tuomet, kai staiga pasikeičia jiems įprastos eismo sąlygos.

Pavyzdžiui, šią savaitę iš po nakties spustelėjęs šaltukas tapo jaunų vairuotojų sukeltų kelių avarijų priežastimi. Gyvenimiškos ir vairavimo patirties neturintis jaunimas linkęs rizikuoti, nesiima papildomų atsargumo priemonių, neįvertina automobilio stabdymo galimybių slidžiame kelyje ir kt.

Vairuoja chuliganiškai

Kita vertus, prasidėjusi žiema dar labiau išryškina ne tik patyrimo stoką, bet ir skirtingą jaunų vairuotojų požiūrį į eismą. Neseniai vairuotojų pažymėjimus gavę vaikinai linkę pasirodyti prieš draugus, neva pakelti savo autoritetą, tad mėgsta slidžiame kelyje demonstruoti savo gebėjimus ir mašinos galimybes. Neretai atokesniuose kelio ruožuose ar aikštelėse jie „raižo saules“, rodo, kaip stabdomas automobilis apsisuka ratu ar slysta šonu.

Beje, pareigūnai tokį jaunimo elgesį vertina kaip pavojingą ir chuliganišką vairavimą, keliantį pavojų kitiems eismo dalyviams. Už tai baudžiama 450–550 eurų bauda.

Anot A. Blažio, kadangi jauni vairuotojai linkę daryti daugiau pažeidimų, policija juos vertina kaip rizikos grupę ir į jų elgseną kelyje kreipia didesnį dėmesį per prevencines priemones.

Nervinasi labiau

Vairuotojų elgsenos tyrimą atlikusi viena Lietuvos draudimo bendrovė pateikė išvadas apie šiuolaikinio jaunimo požiūrį į kelių eismo taisykles. Įdomiausia tai, kad ant šaligatvio stovintis jaunuolis visiškai nesuka galvos dėl eismo pavojų, tačiau pats sėdęs prie vairo tampa nervingiausiu eismo dalyviu.

Apklausos duomenimis, jaunus vairuotojus labiausiai erzina, kai kitas eismo dalyvis nerodo posūkio. Toks poelgis stresą kelia net 64, 4 proc. visų vairuotojų, o tarp jaunų – net 80 proc. Maždaug 72 proc. jaunų vairuotojų susinervina, kai į perėją netikėtai įžengia pėsčiasis. Tarp patyrusių vairuotojų dėl to susierzinusių – 57 proc.

Tačiau jaunimas mažiau negu vyresnio amžiaus vairuotojai nervinasi dėl staigiai tarp juostų „nardančių“ ar netikėtai iš galo priartėjusių vairuotojų.

Statistika rodo, kad vairuotojai iki 25 metų sukelia apie 12 proc. daugiau eismo įvykių, tačiau jie dažniau nei kitos amžiaus grupės pastebi kitų vairuotojų klaidas. Tai reiškia, kad eismo taisykles jie išmano puikiai, tačiau dėl nepakankamo psichologinio pasirengimo patys kelyje elgiasi ne taip, kaip išmokę.

Vairuotojus egzaminuojančios valstybinės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas „Santakai“ sakė, kad vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos – keisti vairuotojų rengimo programą. Į ją bus įtrauktos eismo psichologų parengtos užduotys, kurios pakeis jauno žmogaus požiūrį į eismo saugumą.