Rajono pienininkai stabdo narystę dviejose organizacijose

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre įvyko rajono pieno gamintojų susirinkimas. Per jį netrūko nei audringų pasisakymų, nei karštų diskusijų.

Prašymo nepatenkino

Susirinkimą pradėjęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris informavo visus apie norą trauktis iš einamų pareigų. Jis organizacijai vadovauja lygiai dešimtmetį – nuo jos susikūrimo.

„Per dešimt metų situacija pieno sektoriuje nė kiek nepagerėjo, o tik dar labiau pablogėjo. Pieno kainos krenta, o mūsų, gamintojų, lieka vis mažiau. Prieš dešimtmetį į pienininkų susirinkimus atvykdavo daugiau nei pusantro šimto rajono ūkininkų, o dabar – vos kelios dešimtys. Kaip ir įmonių direktoriai, kurie per tokį laiką nepasiekia teigiamų rezultatų, būna priversti atsistatydinti, taip ir aš norėčiau trauktis. Man nepatinka situacija, kuri dabar yra šalyje“, – kalbėjo A. Šneideris.

Jis teigė, kad tarp ūkininkų pastaruoju metu labiausiai pasigenda vienybės. Vyro nuomone, seniau tiek grūdų, tiek runkelių, tiek kitų kultūrų augintojai žengė koja kojon su gyvulininkais, kovojo vieni už kitus, palaikė, padėdavo iškilus įvairioms problemoms. Deja, tokie laikai seniai liko užmarštyje. Dabar net pieno gamintojai tarpusavyje neranda bendrų sutarimų, yra susiskaldę.

„Neseniai iš Žemės ūkio rūmų pasitraukė Lietuvos pieno gamintojų asociacija. Netrukus Briuselyje vyks pienininkų piketas ir ten iš Lietuvos vyks du autobusai, nes važiuojant vienu tarp tautiečių būtų per daug trinties. Visada sakiau, kad turime būti vieningi ir jei streikuojame, tai visi. Deja, tai, kas dabar vyksta, man kelia didelį nerimą. Net tarpusavyje nesusitariame, negalime pasidalyti vietos po saule. Esame kaip keli žvirbliai, besitaškantys mažoje baloje. Ką mes galime pasiekti Briuselyje, kariaudami tarpusavyje? Nuvažiavę greičiausiai tik Europą prajuokinsime“, – apmaudo neslėpė ūkininkas.

Jis teigė tokiomis sąlygomis nenorintis dirbti, todėl pasiūlė išrinkti kitą Vilkaviškio skyriaus pirmininką. Vis dėlto susirinkę rajono pieno gamintojai šiam vadovo prašymui nepritarė ir įkalbėjo A. Šneiderį dar bent kurį laiką likti pirmininko pareigose.

Kreipėsi į teisininkus

Vilkaviškyje vykusiame susirinkime taip pat dalyvavo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis. Nors iš pradžių jis tikino visai nenorintis „politikuoti“ ir veltis į diskusijas, kodėl neseniai iš Žemės ūkio rūmų pasitraukė net kelios organizacijos, tačiau to išvengti jam nepavyko. Kreipdamasis į mūsų rajono žemdirbius S. Dimaitis tikino, kad tvarka, kaip Lietuvoje nustatomos pieno kainos, neturi analogų visame pasaulyje. Iš ūkininkų pienas perkamas skirtingomis kainomis, nors parduotuvėse jis visiems kainuoja vienodai. Anot direktoriaus, taip būti neturėtų. Pieno kaina turėtų būti nustatoma ne pagal pristatomo pieno kiekį, kaip yra dabar, o pagal jo kokybę.

„Kodėl grūdų sektoriuje visi žino, kad vienokią sumą gaus už aukščiausios klasės produkciją, kitokią – už kitų klasių grūdus? Ir visai nesvarbu, kiek derliaus ūkininkai atveža grūdų į supirkimo punktus. Tai, kas dabar vyksta pieno sektoriuje, – neteisėta. Mes jau kreipėmės į teisininkus ir ėmėme spręsti šią situaciją“, – sakė S. Dimaitis.

Į šiuos jo žodžius netruko reaguoti didžiausias mūsų rajone pieno gamintojas Arvydas Šlivinskas. Jis klausė, kodėl tas nepadaryta prieš 20 metų, kai Lietuvoje dar buvo pakankamai karvių augintojų. Šiandien net didžiausi optimistai jau yra pasitraukę iš pienininkystės sektoriaus.

„Kodėl tik dabar ėmėte galvoti apie tai? Aš jau ne vienus metus siūlau, kad už pieną mokamą eurą lygiomis dalimis dalytume į keturias dalis: valstybei, ūkininkui, perdirbėjui ir pardavėjui. Tada niekas neturės teisės pykti! Dabar mums nuolat atkertama, kad riboti perdirbėjų ar pardavėjų pelnų negalima. Bet kodėl tada ribojamas mūsų uždarbis? Žemės ūkio rūmai turi dirbti žmonėms, o dabar to nėra. Kodėl žmonės ėmė bėgti iš Jūsų organizacijos? Akivaizdu, kad nevaldote situacijos“, – emocingai į S. Dimaitį kreipėsi A. Šlivinskas.

Žemės ūkio rūmų direktorius kratėsi atsakomybės ir teigė, jog patys ūkininkai kalti dėl susidariusios padėties. Anot S. Dimaičio, palaikydami kai kuriuos šalies žemdirbių asociacijų vadovus ūkininkai jiems „užaugino sparnus“ ir susikalbėti su jais tapo neįmanoma. Be to, šie asociacijų vadovai labai greitai pasijuto nenugalimi ir ėmė kovoti ne už kitų gerovę, o siekti asmeninės naudos.

Sustabdė narystę

S. Dimaičio teigimu, tik būdami vieningi ūkininkai gali sukontroliuoti pastaruoju metu žemės ūkyje tvyrantį chaosą. Per pastarąjį mėnesį iš Žemės ūkio rūmų pasitraukė ne vien Lietuvos pieno gamintojų asociacija, bet ir šalies grūdų augintojų bei žemės ūkio bendrovių asociacijos, Ūkininkų sąjunga, taip pat respublikinė lenktyninių žirgų lyga.

Anot A. Šneiderio, vienybė tarp ūkininkų dingo ne dabar. Tokia situacija tęsiasi jau kurį laiką. Dar pavasarį A. Šneideris slaptu balsavimu buvo išrinktas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininku ir aplenkė dabartinį jos vadovą Joną Vilionį. Tiesa, padėkojęs už suteiktą pasitikėjimą A. Šneideris tuomet šių pareigų atsisakė. Jis tikino jau tada matęs, kad situacija pieno sektoriuje krypsta į blogąją pusę ir pripažino supratęs, jog nepajėgs jos suvaldyti.

„Manau, kad tai, kas dabar vyksta žemės ūkyje, turi politinį atspalvį. Blogiausia, jog nesutaria dvi mums artimos organizacijos – šalies pieno gamintojų asociacija ir Žemės ūkio rūmai. Tikrai nežinau, su kuriais iš jų mums reikėtų toliau bendradarbiauti. Ir vieni, ir kiti ragina pasilikti, o būti abiejų organizacijų dalimi nėra galimybių“, – kalbėjo A. Šneideris.

Jo paraginti rajono pienininkai pritarė idėjai bent laikinai stabdyti savo narystę tiek Žemės ūkio rūmuose, tiek šalies pieno gamintojų asociacijoje. Apsispręsti, kuriuo keliu eis toliau, mūsų rajono pieno gamintojai žada po Prezidento rinkimų, kada aprims politinės aistros ir situacija žemės ūkio sektoriuje galbūt bus stabilesnė.