Rajono gyventojai valstybės vairą atiduotų vyrui

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pirmajame Prezidento rinkimų ture Lietuvos rinkėjai toliau kautis dėl šalies vadovo posto teisę suteikė Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai. Tačiau jei būtų mūsų rajono gyventojų valia, antrajame ture susirungtų du vyrai.

Laukia antras turas

Atkakliai vykęs pirmasis Prezidento rinkimų turas, kuriame varžėsi devyni kandidatai, intrigą išlaikė iki pat galo, mat du į lyderius išsiveržę kandidatai lipo vienas kitam ant kulnų. Nuo pat rinkimų pradžios pirmavusį G. Nausėdą paryčiu aplenkė I. Šimonytė. Ankstyvą pirmadienio rytą, sulaukus balsų iš vienos Lazdijų rajono apylinkės, paaiškėjo, kad G. Nausėda, nors ir menku skirtumu, bet vis dėlto atsiliko nuo I. Šimonytės. Pirmadienio popietės duomenimis, G. Nausėda surinko 31, 15 proc. balsų, I. Šimonytė – 31, 43 proc. Abu kandidatus skyrė 3935 balsai.

Trečias likęs Saulius Skvernelis į antrąjį rinkimų turą nepateko. Jis surinko 19, 81 proc. balsų. Toks rezultatas nuvylė kandidatą, dėl parodyto per mažo šalies gyventojų pasitikėjimo S. Skvernelis žada apleisti ir premjero postą.

Vytenį Povilą Andriukaitį Prezidentu norėtų matyti 4, 82 proc. šalies gyventojų, Arvydą Juozaitį – 4, 73 proc., Valdemarą Tomaševskį – 4, 01 proc., Mindaugą Puidoką – 2, 60 proc., Naglį Puteikį – 0, 80 proc., Valentiną Mazuronį – 0, 65 proc.

Primename, kad praėjusiuose Prezidento rinkimuose dalyvavo kiek mažiau kandidatų – septyni. Tuomet į antrą turą išėjo Dalia Grybauskaitė, jau iki tol penkerius metus ėjusi Prezidentės pareigas, ir Zigmas Balčytis. Socialdemokratų kandidatas antrajame ture gavo 40, 14 proc. rinkėjų balsų, D. Grybauskaitė pelnė 57, 87 proc. rinkėjų pasitikėjimą.

Ar rinkėjai ir toliau savo šalies vairą patikės moteriai, ar perduos jį į vyriškas rankas, paaiškės po dviejų savaičių. Gegužės 26 d. kartu su Europos Parlamento rinkimais vyks antrasis Prezidento rinkimų turas.

Konstitucija nesikeis

Kartu su Prezidento rinkimų antruoju turu vykę referendumai pokyčių šalies įstatymuose neatnešė.

Nors referendumas dėl dvigubos pilietybės laikomas įvykusiu, nes dalyvavo 52, 63 proc. rinkėjų, balsų priimti Konstitucijos straipsnio pakeitimą nepakanka.

Pirminiais duomenimis, dvigubos pilietybės instituto išplėtimui pritaria 73, 45 proc. balsavusiųjų (daugiau nei 861 tūkst. rinkėjų), prieš pasisako 26, 55 proc. rinkėjų. Tam, kad referendume pateiktas klausimas būtų priimtas, turėtų pritarti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų – 1 mln. 236 tūkst. 203 piliečiai.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo rinkėjų aktyvumas siekė 47, 24 proc. Už parlamentarų skaičiaus sumažinimą iki 121 pasisakė 76, 16 proc., prieš – 23, 84 proc. rinkėjų. 3, 26 proc. biuletenių pripažinti negaliojančiais. Šis referendumas laikomas neįvykusiu.

Pas mus – kitaip

Mūsų rajono rinkėjai Prezidento rinkimuose išreiškė kiek kitokią valią nei dauguma šalies gyventojų. Jie lyderių trejetuką sudėliojo kita tvarka. 35, 74 proc. (nuo galiojančių biuletenių) rinkėjų savo balsą atidavė G. Nausėdai. Antruoju į kitą rinkimų turą vilkaviškiečių valia būtų žengęs S. Skvernelis, gavęs 24, 11 proc. rajono gyventojų palaikymą, trečiąja liktų I. Šimonytė su 23, 20 proc. rinkėjų balsų.

Kitus kandidatus vilkaviškiečiai į eilę surikiavo panašiai, kaip ir visos šalies rinkėjai, tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotą kandidatą nugrūdo į patį galą. Socialdemokratų atstovas V. P. Andriukaitis, kaip įprasta Suvalkijoje, gavo kiek daugiau balsų, nei vidutiniškai surinko šalyje, – 6, 23 proc., A. Juozaitį palaikė 4, 96 proc., M. Puidoką – 3, 6 proc., N. Puteikį – 1, 06 proc., V. Mazuronį – 0, 75 proc, V. Tomaševskį – 0, 35 proc. rajono rinkėjų.

Nors daugelyje mūsų rajono rinkimų apylinkių pirmauja G. Nausėda, kai kurie kaimai ir miesteliai pirmenybę atidavė kitam kandidatui. Pavyzdžiui, Vištytyje lyderiauja I. Šimonytė, o Keturvalakių, Lauckaimio, Daržininkų, Ramoniškių, Klampučių ir Serdokų gyventojai Prezidentu norėtų matyti S. Skvernelį. Gižuose nedidele persvara taip pat laimėjo S. Skvernelis, tačiau šio kaimo gyventojai prioritetus sudėliojo kitaip, trečiuoju palikdami ir į antrą turą nepraleisdami G. Nausėdos.

Balsavo aktyviau

Rajono rinkėjai šįkart buvo aktyvesni nei savivaldos rinkimuose. Aktyvumas siekė 51, 55 proc. (savivaldos – 44, 69 proc.). Rinkimuose dalyvavo 16 746 rinkėjai, 141 biuletenis pripažintas negaliojančiu. Aktyviausi buvo Vilkaviškio rytų apylinkės balsuotojai, kurių dalyvavo net 60, 85 proc., pasyviausi – Girėnų kaimo žmonės, iš kurių balsavo tik 39, 10 proc.

Konstitucijos straipsnio dėl dvigubos pilietybės pakeitimui pritarė 74, 78 proc. (nuo galiojančių biuletenių) rajono rinkėjų, sumažinti Seimo narių skaičių norėtų 76, 16 proc.

Kaip sakė Vilkaviškio rajono apygardos Nr. 56 rinkimų komisijos pirmininkas Algimantas Simanynas, per šiuos, priešingai nei per savivaldos, rinkimus jokių incidentų nenustatyta, skundų negauta. Kadangi šįkart iš anksto balsavo net 12, 76 proc. rinkėjų, pirmosiomis dienomis strigo kompiuterinės programos. Tačiau vėliau problemos buvo išspręstos ir rinkimai vyko sklandžiai. Kone savaitę tęsęsi rinkimai mūsų rajone baigėsi sekmadienio naktį. Iki 2 val. rezultatai buvo suvesti ir perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai.