Karščiai ištuštino mokyklas ir užpildė ligonines

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pastarosiomis dienomis pasiekti kaitros rekordai privertė keisti ir darbo, ir mokslo grafikus. Medikai įspėja saugotis perkaitimo ir gerti daugiau vandens.

Pamokos nevyksta

Trečiadienį Lietuvoje buvo užfiksuotas birželio mėnesio rekordas – temperatūra pasiekė 35,7 laipsnių karštį. Žmonės aikčioja dėl nepakeliamos kaitros, tačiau sinoptikai atvėsimo nežada – panašūs orai išsilaikys ir ateinančią savaitę.

Pirmiausia į užplūdusius karščius sureagavo pedagogai, mat darbui vasarą nepritaikytose mokyklose pradėjo dusti ir mokiniai, ir mokytojai. Iš pradžių pamokas trumpinusios po 5–10 minučių, vėliau ugdymo procesą mokyklos išvis nutraukė.

Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė sakė, kad mokyklos ugdymo procesą organizuoja skirtingai, atsižvelgdamos į švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus rekomendacijas.

Ministras mokyklų vadovus skatina kartu su bendruomene įvertinti aplinkybes ir, esant pavojui mokinių sveikatai bei siekiant sudaryti saugias mokymosi sąlygas, koreguoti ugdymo procesą: trumpinti pamokas, keisti jas į kitas ugdymo organizavimo veiklas arba net leisti ugdytiniams likti namuose, prieš tai informavus mokinių tėvus.

Tad daugelio mokyklų klasės jau nuo šios savaitės vidurio ištuštėjo, o konsultuotis pas pedagogus ėjo tik tie moksleiviai, kuriems reikėjo atsiskaityti už darbus, neatliktus per mokslo metus. Kita vertus, niekas išimčių nedaro abiturientams, kurie net ir karščiausiomis dienomis laiko brandos egzaminus.

Rajono vaikų lopšeliuose-darželiuose ugdymo procesas vyksta taip pat nestandartiškai. Anot A. Finagėjevienės, įstaigų auklėtojos kaip išmanydamos gelbsti darželinukus nuo karščio. Tačiau tėvai turi teisę vaikų į lopšelius-darželius neleisti.

Insultų nepadaugėjo

Labiausiai dėl plūstančios kaitros sunerimę medikai, mat neįprastai aukšta temperatūra gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Ypač jautrūs karščiui kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų, taip pat vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Grėsmė kyla ir turintiesiems antsvorio, dirbantiesiems sunkų fizinį darbą, sergantiesiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Medikai įspėja, kad šiomis dienomis, kai temperatūra gerokai viršija įprastinę, reikėtų vengti dirbti lauke bei tvankiose, nevėdinamose patalpose, mat perkaitimas gali paskatinti infarktą, insultą, suaktyvinti lėtines ligas.

Pastarosiomis dienomis užfiksuotos dvi staigios darbingo amžiaus vyrų mirtys, vieną senolį, užmigusį saulėtoje terasoje, ištiko insultas. Vis dėlto mūsų rajono medikai tvirtina, kad statistiškai nei infarkto, nei insulto ištiktų žmonių šiomis dienomis nepadaugėjo – ligonių tiek pat, kiek ir kitu metu.

Tiesa, besikreipiančiųjų dėl karščio sukeltų galvos skausmų, svaigimo, pykinimo, vėmimo išaugo keleriopai.

Vilkaviškio ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas Juozas Dičpinigaitis tvirtino, kad kaitroje vaikščiojantys vyresnio amžiaus žmonės paprasčiausiai perkaista, organizmas išgarina vandenį ir jie patiria dehidrataciją. Todėl karštomis dienomis būtina gerti daugiau vandens: geriausia mineralinio, kambario temperatūros, nedideliais gurkšneliais. Reikėtų vengti alkoholio, riebaus, sunkaus maisto, stengtis kuo mažiau laiko praleisti lauke, saikingai sportuoti.

Dirba anksčiau

Vis dėlto statybininkams, aplinkos tvarkytojams, kelininkams tenka lauke dirbti net ir spiginant saulei bei tvyrant sunkiai pakeliamam karščiui.

Bene didžiausios rajone statybų bendrovės „Vilkasta“ vadovas Aloyzas Beržanskis sakė, kad specifinių priemonių, kaip apsaugoti darbuotojus nuo karščio, nėra.

– Buitinėse patalpose, statybininkų vagonėliuose sudėjome oro kondicionierius, aprūpiname žmones vandeniu, dažniau darome pertraukas, – kalbėjo A. Beržanskis. – Taip pat deriname darbo valandas. Kai kurie statybininkai darbą pradeda jau 5 val. ryto, o kaitriausiu metu iš viso nedirba.

UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis sakė, kad net ir karščiausiomis vasaros dienomis miestas bus sutvarkytas, gėlynai ir kiti želdiniai palaistyti, bet darbas karštymečiu organizuojamas kitaip.

– Darbuotojams leidžiu patiems pasirinkti darbo laiką, mažiname darbo krūvį, trumpiname valandas, – sakė komunalininkų vadovas. – Gatvių valytojai dirba nuo 6 val. ryto, kol dar ne taip karšta. Kitiems darbininkams stengiamės darbus organizuoti taip, kad dirbtų po stogu ar pavėsyje. Visus aprūpiname geriamuoju vandeniu.

V. Gražulis sakė, kad dėl karštų orų būtina dažniau laistyti gėlynus, net žolę ir ąžuolus centrinėje miesto aikštėje. Kad neeikvotų geriamojo vandens resursų, komunalininkai vandenį vežasi iš ežero. Be to, pasirūpina nuolat keisti fontano vandenį, mat jame kiauras dienas turškiasi įvairaus amžiaus vaikai.

Vandens netrūksta

Mūsų rajone problemos su geriamuoju vandeniu bent jau kol kas nėra.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius Ramūnas Kašinskas patikino, kad gręžinyje vanduo tikrai neišseks. Nors kai kurie didžiųjų miestų gyventojai jau skundžiasi geriamojo vandens trūkumu, vilkaviškiečiai su tokia problema dar nesusiduria.

Tiesa, padidėjus suvartojimui, piko valandomis iš Maldėnų ir Alvito kaimų kai kurių daugiabučių gyventojų jau gauta nusiskundimų, kad vanduo iš čiaupo teka per menka srovele. Ieškoma būdų, kaip žmonėms padėti.

– Su nerimu klausome, kas vyksta didžiuosiuose miestuose, – prisipažino R. Kašinskas. – Tačiau tikimės, kad karščius iškęsime be didesnių nesklandumų ir geriamojo vandens rajono gyventojai tikrai turės pakankamai.

Kad lengviau ištvertume gamtos skirtus išbandymus, mokslininkai rekomenduoja imtis neperkaisti padedančių gudrybių. Nesišluostykite prakaito lašiukų –
garuodami jie kūną aušina. Kuo mažiau naudokite elektros prietaisų, kurie namuose išskiria šilumą. Norėdami atsivėsinti, vandenyje panardinkite rankas iki alkūnių, o kojas iki kelių. Geriausiai tam tinka vėsus, o ne šaltas vanduo. Nuo šalto vandens kraujagyslės susitraukia, saugodamos organizmą nuo peršalimo, tad norimas efektas nepasiekiamas.