Prižiūrimos gėlės atsidėkoja ugnimi degančiais žiedais

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Važiuojant keliu iš Vištyčio link Gražiškių, Kregždžių kaimo pradžioje, turbūt ne vieno akį patraukia bemaž pusiaukelėje stovinti sodyba. Iš medžių kreivuolių pastatytoje originalioje terasoje tarsi skaisčia liepsna dega, tiesiog iš savo lovelių virsta raudonos pelargonijos

Išvydusi į kiemą užsukantį svečią, pasitikti išėjo maloni sodybos šeimininkė Daina Laučienė. Kiek sutrikusi dėl netikėto žurnalistės vizito, moteris kvietė prisėsti gražioje terasoje. Greitai prie kavos puodelio užsimezgė jaukus pokalbis, prisijungė ir terasos „autorius“ – Dainos vyras Alfonsas. Jis akivaizdžiai nudžiugo pagirtas už tokį gražų darbą ir pasakojo ilgai ieškojęs išvirtusių kreivų medžių aplinkinėse daubose, derinęs, dėliojęs, pjaustęs. Tad ir terasa išėjo ne tokia kaip visų, traukianti akį iš tolo.

„Aš padirbėjau taip, kaip man atrodė, tai štai ir „gavosi kaip gavosi“. Žmona sako, jog vieną šaką reikia nupjauti, nes kliūva, bet aš nesutinku. Nors dar ne viskas čia užbaigta, jau reikia perdengti terasos stogą. Šis, padarytas iš skaidrių lakštų, laikė ketverius metus, bet jau lyg ir kažkur leidžia…“ – kalbėjo Alfonsas ir pridūrė, kad darbai prie namo niekada nesibaigia.

Gėlės – žmonos rūpestis. Visų žvilgsnius traukiančių pelargonijų daigelius ji sakė pirkusi netoliese, Juodelių kaime įsikūrusiame gėlių ūkyje. Čia iš savininkės Ingos Šteinienės gavo ir vertingų patarimų, kaip jas auginti.

„Gėlininkė man liepė pelargonijas tręšti bent dukart per savaitę. Nusipirkau specialių birių trąšų. Aišku, ne visada drausmingai laistau su jomis, kaip prisakyta, bet stengiuosi. Be to, mano vyras gėlėms padarė gana erdvius lovelius, tai šaknims vietos yra pakankamai, gal todėl pelargonijos taip bujoja“, – patirtimi dalijosi Daina.

Apskritai Laučių sodyboje labai jauku. Visur jaučiama tvarkingų šeimininkų ranka. Nors po smarkaus lietaus daugelis gėlių jau nežydėjo, bet vis tiek žvilgsnį traukė jauki žaluma ir mieli pačių šeimininkų sukurti akcentai. Tai iš ąsočio „bėgantis“ gėlių upelis, tai akmeniniuose krepšiuose sutupdyti augalai ar gražiai apželdintas tvenkinukas greta terasos.

Daina šiuose namuose gyvena jau daugiau nei trisdešimt metų. Į seną, jau šimtmetį perkopusią, sodybą ji su tėvais Juozu ir Milda Snapkauskais atsikraustė iš gretimo nediduko namelio tame pačiame kaime. Vėliau čia kartu apsigyveno ir Dainos vyras Alfonsas, ir mamos brolis Jonas.

Dvi šeimininkės dukros jau užaugusios: viena dirba Alvito šv. Kazimiero namuose, kita studijuoja mediciną. Tad namuose Dainai darbo per akis, bet anaiptol neliūdna. Juolab kad Laučiai dar laiko 11 karvių ir abu dirba pieno supirkimo punkte. Vis dėlto kitą sezoną sutuoktiniai sakė karvių jau nelaikysią. Vargo daug, o pelno – tik katino ašaros. Šeimininkė planuoja išvažiuoti dirbti į Marijampolę ir atsipūsti nuo ūkio darbų.

Nors kaimas nyksta, belikę gal penkios trobos, darbšti šeima šių vietų palikti neketina. Čia juk užaugta, lakstyta Pavištyčio kalvomis.

Dainos mama Milda irgi čia užaugusi. Moteris dainuoja „Gražupio“ folkloro ansamblyje nuo pat šio susikūrimo, o tautinius šokius šoko nuo 12 metų.

Neatsilieka ir dukra. Ji dainuoja Pajevonio vokaliniame ansamblyje „Aušrinė“, buvo išrinkta Kregždžių kaimo seniūnaite.