Pasisakė už mokslo metų trumpinimą

Renata VITKAUSKIENĖ

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) liepos mėnesį surengė savivaldybių apklausą dėl mokslo metų trumpinimo. Vilkaviškio rajono savivaldybė, kaip ir dauguma kitų, pasisakė už trumpesnius, nei buvo pastarieji, mokslo metus. Mūsų rajono pedagogų ir kitų šalies vietovių mokytojų pateiktos priežastys dėl trumpinimo sutampa.

Patyrė daug sunkumų

Daugumos Vilkaviškio rajono savivaldybės mokyklų vadovų ir Savivaldybės administracijos darbuotojų nuomone, mokslo metų trukmę reikėtų trumpinti. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė sakė, kad LSA buvo pateikti keli tokio siūlymo argumentai.

„Mokyklų patalpos nepritaikytos dirbti šiltuoju metų laiku, mokytojai skundžiasi savo ir mokinių nedarbingumu, pervargimu. Tuo pačiu metu vyksta egzaminų sesija ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, nemaža dalis pedagogų dalyvauja mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinime“, – švietimo bendruomenės patirtimi pasidalijo vedėja. Pasak jos, mūsų rajono pedagogai taip pat akcentavo, kad savivaldybėje, nutolusioje nuo didelių miestų, sudėtinga organizuoti vis kitas naujas edukacines veiklas.

Naujuosiuose Ugdymo planuose 2019–2021 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudaro galimybes sutrumpinti mokslo metus dėl mokyklose organizuojamų renginių, išvykų ir pan., bet juk suprantame, kad mokinių ekskursija nėra adekvatu 5–7 ugdymo dalykų pamokoms ir jos turinys tikrai neatitiks, pvz., kūno kultūros, matematikos, rusų ar anglų kalbos, fizikos, geografijos, technologijų ar kitų pamokų. Tad šis siūlymas nėra pamatuotas, bet leidžia improvizuoti ir užsiimti mokslo metų trumpinimo imitacija“, – tokias įžvalgas vilkaviškiečiai pateikė minėtos apklausos iniciatorei LSA.

Mūsų rajono švietimo bendruomenė ir Savivaldybė siūlo pradinio ugdymo programos mokslo metus baigti gegužės 31 d., pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų – birželio 6–7 d.

Birželį suprastėjo lankomumas

„Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. – Dėl birželio mėnesį tvyrojusių karščių šalies mokyklos patyrė nemažai problemų. Didžioji dalis ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti šiltuoju metų laiku, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio. Nebuvo įmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, nes dalis mokytojų negali vesti pamokų, nes tuo pačiu metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas.“

Apibendrinus apklausos rezultatus padaryta išvada, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų. Mat vienu metu muziejai nepajėgūs visų norinčių priimti į ekskursijas ir edukacines programas.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama (vienam mokiniui per metus skiriama vos 4, 20 eurų), tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių ekskursijų ir kelionių išlaidų.

Dėl minėtų priežasčių birželį smarkiai suprastėjo mokinių pamokų lankomumas.

Pasak LSA viceprezidento Š. Vaitkaus, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka bei mokslo metai būtų sutrumpinti, pageidauja ne tik švietimo bendruomenė, bet ir mokinių tėvai.

Pritaikytos tik trys apklaustos mokyklos

Iš 60 šalies savivaldybių apklausoje dalyvavo 49, ir dauguma jų – 40 – pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą. Tai sudaro 81, 6 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Už tai, kad mokslo metų trumpinti nereikia, pasisakė 8 šalies savivaldybės (16, 3 proc. dalyvavusiųjų apklausoje).

Taip pat paaiškėjo, jog tik 3 mokyklos iš visų apklausoje dalyvavusių 49 savivaldybių mokyklų yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti, kai lauke tvyro karštis.

Pagal švietimo mokslo ir sporto ministro patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites.

Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.