Verslininkai siekia didinti rajono patrauklumą investuotojams

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Dar nepraėjo nė metai, kai Vilkaviškyje įsikūrė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) atstovybė, suvienijusi dešimt narių. Jos vadovu išrinkto verslininko Lino Dubicko planuose – gausesnis narių skaičius ir didesnį savarankiškumą turintis KPPAR vienetas.

Iniciatyva – iš valdžios

„Iš tikrųjų, iniciatyvą asocijuotai verslo struktūrai rajone steigti parodė vietos valdžios atstovai. Susitikimuose su verslu nuolat buvo kalbama, kad jiems būtų lengviau bendrauti su įgaliotais verslo atstovais, nei išklausyti kiekvieną atskirai. Praktika parodė, kad mums susirinkus, išdiskutavus vieną ar kitą klausimą su valdžia kalbėtis daug paprasčiau. Pastebėjau, jog tuomet, kai verslininkai ateidavo nepasiruošę, o tik norėdami pakalbėti ir pareikšti savo nuomonę, paprastai būdavo ir išsiskiriama nieko nenusprendus. Dabar kalbėtis daug paprasčiau ir rezultatas – geresnis“, – sakė L. Dubickas.

Pasak verslininko, vos tik susikūrus atstovybei būta labai daug entuziazmo, nariai rinkdavosi beveik kas savaitę. Buvo aptariami rūpimi klausimai, ruoštasi Savivaldybės biudžeto svarstymui. Verslininkų pakviesti įvairių institucijų atstovai pristatė biudžetinius, valdžios sprendimų reikalaujančius klausimus. Paaiškinti biudžeto subtilybių į susitikimą buvo atvykusi rajono Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Vilija Tautvydienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Vita Valaitienė papasakojo apie bendrąjį planą, Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Simas Šlekys pakonsultavo investicijų rajone klausimu. Su V. Valaitiene apvažiuota visa Paežerių ežero pakrantė. Per šią išvyką išryškėjo visos komerciškai patrauklios vietos prie mūsų ežero. Verslininkai jų atrado net šešias. Ateityje bus kalbamasi su valdžia, kaip paruošti reikiamus dokumentus, kad iškeltos idėjos taptų įmanomos.

Didins patrauklumą

Pasak L. Dubicko, reikėtų išmokti parodyti Vilkaviškį iš gerosios pusės, nes žmonių mažėja, jie išvažiuoja į kitus miestus ar į užsienį, tad labai norisi pritraukti tokių gyventojų, kurie žavėtųsi mūsų kraštu. Dažnai priežastis kur nors apsigyventi gali būti patogumas ir gražus vaizdas pro langą – nebūtinai tik darbo vietos pritraukia žmonių. Šiais laikais tautiečiai dirba visame pasaulyje ar bent visoje šalyje, o gyventi pasirenka jaukų ir ramų kampelį. O tai mes pasistengę galime pasiūlyti. Juolab kad mokesčiai į biudžetą plaukia pagal gyvenamąją vietą.

„Mes turėtume vilioti kapitalą ir leisti kurtis ten, kur galima, kur nedraudžiama. Kartais tiesiog prisikuriama perteklinių apribojimu, bet jie niekam nereikalingi. Tad rudenį apie tai kalbėsimės su valdžia, nes vasarą ir mūsų veikla kiek sustojusi – norisi ne tik intensyviai dirbti, bet ir pailsėti. Mūsų idėja ir yra išryškinti rajono privalumus, kalbėtis su valdžia, kaip galima padaryti, siekiant paruošti dokumentų bazę, kaip „atrišti“ rankas verslui ir gyvenimui. Kalbant apie Paežerių ežerą, esama vietų, kur želia brūzgynai, niekas jų netvarko, o tokios teritorijos galėtų būti naudingos“, – kalbėjo verslininkas.

Žvilgsnis kitu kampu

Susibūrę verslininkai susidomėjo ir valstybinės žemės nuomos kaina rajone. Į šį mokestį jie pažiūrėjo visai iš kito kampo ir pamatė, jog yra nemažai resursų, kaip, nenuskriaudžiant žmonių, galima papildyti Savivaldybės biudžetą. Tačiau kol kas tai – ateities derybų su valdžia klausimas, nes priimti drąsaus sprendimo iš esmės peržiūrėti žemės mokesčius ir juos pakeisti nesiryžtama. „Kalbant konkrečiai, tai mes nustebome sužinoję, kad už žemės ūkio paskirties žemės nuomą ūkininkai moka 26 eurus už hektarą, nors tuo metu rinkoje nuomos kaina – 200 eurų. Apie tai kalbėjomės su valdžia, bet suprantame, jog iki tokių sprendimų reikia subręsti. Tai yra ne mūsų vienų, o visos respublikos bėda. Tiesiog taikomos netinkamos skaičiavimo metodikos, jos yra pasenusios. Greičiausiai KPPAR šitą klausimą kels respublikiniu lygmeniu. Kol kas dar yra politinės baimės, nors seniai aišku, ką reikia daryti. Verslininkui tai nėra suprantama“, – kalbėjo vilkaviškietis.

Reikalinga institucija

KPPAR Vilkaviškio atstovybės iniciatyva įkurta ir Verslo taryba, kurią sudaro valdžios, žemdirbių atstovai ir keletas verslininkų. Ji sprendžia klausimus, kuriuose susikerta šių trijų grupių interesai. Tik, pasak L. Dubicko, prisikviesti ūkininkus į posėdžius – labai sunku. Dažniausiai susitikimuose jie nedalyvauja, nors kartu išdiskutavus daugelį klausimų būtų galima rasti visiems tinkamus bendrus sprendimus.

„Susibūrę ir pradėję domėtis, kaip viskas veikia, supratome, kad gilintis yra į ką ir priimti vienokius ar kitokius sprendimus nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Kitas klausimas – kiek mes atstovaujame rajono verslui, nes 10 įmonių iš kelių šimtų – tai labai mažai. Todėl negalime teigti, jog kalbame visų verslininkų vardu. Bandėme organizuoti susitikimus, raginome prisijungti ir kitus, bet noro dalyvauti mūsų veikloje kol kas daugiau niekas nepareiškė. Mat mūsų darbas pagrįstas savanorystės principu, be to, yra nario mokestis, kuris, greičiausiai, taip pat sustabdo ir verčia pasvarstyti nemažai žmonių. Tačiau daug plėstis irgi neketiname. Iki metų pabaigos planuojame priimti dar penkis narius, kad galėtume pradėti funkcionuoti kaip savarankiškas skyrius. Kol kas esame tik atstovybė, kurios centras, finansai yra Kaune. Vis dėlto turime veiklos koordinatorių, kuris už darbą gauna simbolinį atlygį. Jei pas mus būtų bent 15 narių, galėtume mokėti padoresnį atlygį koordinatoriui ir būti labiau savarankiški. Ne paslaptis, jog turėdami savo verslus laiko savanoriškai veiklai galime skirti ribotai, tad turėti gerą jos koordinatorių, kuris dirbtų už padorų atlyginimą, labai reikia“, – aiškino L. Dubickas.

Pasak verslininko, organizacija, kuri atstovautų verslui valdžios kabinetuose, tikrai labai reikalinga, nes dirbantieji biudžetinėse įstaigose gauna nuolatinį atlyginimą ir paprastai nežino, ką reiškia turėti nuosavą verslą. O verslininkui sunku suvokti, kodėl kartais negalima dirbti greitai ir efektyviai. Tad grandis, jungianti abi šias puses, labai reikalinga.