Ūkininkus domino patikros ir paramų galimybės

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio rajono savivaldybės salėje surengtoje ūkininkų sueigoje Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai žemdirbiams papasakojo apie patikras ūkiuose ir ragino ryžtis dalyvauti įvairiose paramos priemonėse.

Galimybė pasinaudoti

Į Vilkaviškį atvykusi NMA Marijampolės paramos administravimo skyriaus vedėja Marija Dulinskienė informavo apie galimybes pasinaudoti dviem paramos priemonėmis. Viena iš jų – „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. 2014–2020 m. laikotarpiui šiai paramai skirta 7,5 mln. eurų. Dabar pagal šią priemonę šalyje yra pateiktos vos 46 paraiškos, o patvirtinta tik 31. Pareiškėjai pretenduoja į 2,5 mln. eurų sumą. Tai reiškia, kad kol kas didžioji dalis priemonei skirtų lėšų vis dar lieka nepanaudota, tad norintiesiems gauti paramą galimybės itin padidėja.

„Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ dar nėra labai populiari priemonė, tačiau viliamės, kad ūkininkai greitai supras galimą naudą ir ims naudotis galimybe. Svarbiausias kriterijus – pareiškėjas privalo turėti bent vieną partnerį, su kuriuo bendradarbiautų. Kitaip tariant, visi su projektu susiję asmenys turi organizuoti bendrą darbo procesą, dalytis įrenginiais, ištekliais, vykdyti bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą“, – paaiškino M. Dulinskienė.

Jos teigimu, šia parama dažniausiai naudojasi keli kaimynai, kurie tarsi susiburia į nedidelį kooperatyvą. Didžiausia galima paramos suma – 90 tūkst. eurų.

Marijampolės paramos administravimo skyriaus vedėja susirinkusiesiems taip pat kalbėjo ir apie daug populiaresnę priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Jai per šį paramos laikotarpį skirta net 439 mln. eurų ir šiuo metu jau išnaudota maždaug 83 proc. šios sumos, surinkta per 6,5 tūkst. paraiškų. Žemdirbiai pagal šią priemonę paraiškas gali teikti jau dabar ir tai daryti galės iki lapkričio 29 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 25 mln. eurų.

„Svarbiausia teikiant paraiškas – išvengti nuolat pasikartojančių klaidų. Norintieji gauti paramą neretai pateikia skirtingus duomenis paraiškos ir verslo plano lentelėse, ne visuomet išsamiai pagrindžia būsimas investicijas, neteisingai atlieka pirkimų procedūras, nepagrįstai pasikelia kai kurias kainas ar net vėluoja teikti mokėjimo prašymą“, – vardijo M. Dulinskienė.

Mažiau pažeidimų

Su rajono ūkininkais bendravęs NMA Marijampolės patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Štaras papasakojo apie vykdomas patikras, atsakinėjo į klausimus.

Šiais metais mūsų rajone atliktos 169 patikros. Daugiausiai – Vištyčio (26), Bartninkų (25) bei Kybartų (23) seniūnijose. Pasak E. Štaro, šiemet Vilkaviškio krašte įvairių pažeidimų užfiksuota mažiau nei ankstesniais metais. Tik 17 ūkių buvo pripažinti turintys tam tikrų neatitikimų. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai būna susiję su deklaruotų plotų trūkumu, netinkamais pasėlių kodais, nedirbamais pūdymais bei nešienaujamomis pievomis.

E. Štaras ragino ūkininkus naudotis mobiliąja programėle „NMA agro“. Naudodamiesi ja žemdirbiai gali pranešti NMA atstovams apie įgyvendintas veiklas bei investicinius projektus. Ši programėlė ypač naudinga dalyvaujantiesiems įvairiose paramos priemonėse.

„NMA agro“ gali naudotis ir su žemės ūkiu nieko bendro neturintys asmenys. Ja galima informuoti apie nešienautus arba neprižiūrimus plotus, juos fotografuoti bei siųsti NMA specialistams. Programėlė taip pat naudinga kovojant su Sosnovskio barščiais. Vien iš Vilkaviškio rajono gyventojų NMA atstovai per minėtą programėlę gavo 55 pranešimus apie žmonių sveikatai pavojingų augalų paplitimo vietas.

Susirinkusieji NMA specialistų teiravosi apie gyvulių augintojams taikomus mėšlidžių reikalavimus. E. Štaras pripažino, kad aplinkosaugininkai ir NMA taiko kiek skirtingus reikalavimus, tačiau pabrėžė, jog dirbama, stengiantis juos suvienodinti. Taip pat specialisto buvo paklausta, ar mėšlo kratytuvai gali būti naudojami vietoje rietuvių, ar seniai pastatytos mėšlidės, sumažėjus auginamų gyvulių skaičiui, gali tapti per didelės. Į abu klausimus ūkininkai išgirdo neigiamus atsakymus.

Žemdirbiai taip pat teiravosi, ar NMA specialistai taiko nuobaudas už sėjomainos reikalavimų nesilaikymą. E. Štaro teigimu, jau trejus metus to nėra daroma.

Sueigoje ūkininkams taip pat buvo priminta, kad jau nuo spalio 16 d. bus pradedama mokėti tiesioginių išmokų avansinė dalis – 313 mln. eurų. Avansinių išmokų taip pat sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o ūkininkaujantiesiems gamtinių ir kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse – 85 proc. skirtos paramos sumos.