Eglė KVIESULAITIENĖ
Rankdarbius nuo mažumės mėgstanti Irena Garuckienė pastaruoju metu atrado naują pomėgį – knygų skulptūras. Senos knygos vilkaviškietės rankose virsta įstabiomis žvakidėmis, vazomis, angelais ar Kalėdų eglutėmis.
Siūlo pasidaryti eglutę
Tiems, kas laiku neprisiruošė šventėms namus papuošti eglute ar neturėjo pinigų jai įsigyti, vilkaviškietė Irena Garuckienė siūlo puošmeną pasidaryti patiems ir be jokių išlaidų. Tam tereikėtų namuose susirasti storą, nebereikalingą žurnalą ir jo neišardant visų lapų viršutinius kampus sulenkti viena kryptimi. Gautą trikampių lapų „armoniką“ išriesti taip, kad viršutinis ir galinis viršeliai susiglaustų, o tada juos suklijuoti. Iš spalvingų žurnalų pagaminta eglutė atrodo dekoratyviai ir originaliai.
Tačiau pati Irena savo eglutę nupurškė aukso spalvos dažais, kad ji šventiškai spindėtų. Išradinga vilkaviškietė aiškino, kad mėgstantys kalėdinį blizgesį eglutę galėtų dar kaip nors padekoruoti – priklijuoti snaigių, blizgučių ar spalvotų burbuliukų.
Rado internete
Kalėdinė eglutė – ne vienintelis I. Garuckienės dirbinys iš senų žurnalų ar knygų. Moteris rodė išlankstytą ežiuką, vazą, žvakidę, erdvinį paveikslėlį rėmeliuose, namelį. O kiek jos pagamintų popierinių skulptūrų išdovanota draugams, giminėms ir pažįstamiems – nė nesuskaičiuosi.
Tiems, kurie patys bandys pasidaryti knygų skulptūrų, Irena pataria rinktis ne plonesnę nei 200 puslapių knygą. Ir svarbu atkreipti dėmesį, kad puslapiai lengvai lankstytųsi. Knygos formatą reikėtų rinktis pagal dirbinį. Pavyzdžiui, aukštai, siaurai žvakidei labiau tiks siauro formato knyga. Didelei vazai reikėtų ir atitinkamo formato knygos. Na, o ežiukas gali būti ir didesnis, ir mažesnis. Be to, reikalui esant didesnę knygą galima „sumažinti“ žirklėmis.
Įdomiausia, kad moteris šį meną atrado visai neseniai – vos prieš kelis mėnesius. Bet jis taip užvaldė, kad rankos jau pačios tiesiasi lankstyti.
– Internete ieškojau mezginiui rašto ir netyčia užkliuvo sakinys, kad nereikia išmesti senų knygų, nes iš jų daug ką galima pasidaryti, – apie savo naujojo užsiėmimo pradžią pasakojo I. Garuckienė. – O aš dažnai pagalvodavau, kad senas knygas gaila išmesti. Tada susiieškojau internete darbo aprašymą, pabandžiau ir „užsikabinau“.
Patobulino pati
Irena sakė turinti labai daug knygų, mat deficito laikais jų būdavo labai sunku gauti, tad visi pirkdavo ir kaupdavo. Knygų prisikaupė tiek, kad jas sunku sutalpinti lentynose. Daugelis perskaitytos net ne po vieną kartą, tad aišku, kad daugiau jų neprisireiks. Vertingesnes I. Garuckienė sakė nešanti į J. Basanavičiaus aikštėje esantį knygų namelį ir pastebėjo, kad žmonės noriai jas ima skaityti. Tačiau yra tokių knygų, kurios morališkai pasenusios ir jų niekam nebereikės. Būtent tos ir tampa knygų skulptūromis.
Visai neseniai knygų skulptūras pradėjusi gaminti vilkaviškietė kol kas pati modelių nekuria, o naudojasi tais, kuriuos randa internete. Tačiau darant vis daugiau darbų ir mokantis naujos technikos kyla ir savų idėjų. Tad moteris neabejoja, jog kada nors pati sukurs skulptūrų modelius. Jau dabar ji sugalvojo, kaip patobulinti internete pateikiamų skulptūrų „receptus“. Prie išlankstytų dirbinių ji priklijuoja storesnį kartoninį pagrindą ir veltininius baldų padukus. Taip dirbinys tampa stabilesnis ir, anot Irenos, turi savo „kojytes“.
Naudingas sveikatai
I. Garuckienė juokauja, jog naujasis jos užsiėmimas ne tik malonus dėl rezultato, bet ir naudingas sveikatai. Be to, netikėtai prireikus dovanos draugui ar giminaičiui ją galima pasigaminti per kelias valandas
– Lankstymas padeda mankštinti pirštų sąnarius, o tai vyresnio amžiaus žmonėms labai reikalinga. Be to, kūrybinis procesas skatina smegenų veiklą ir teikia didžiulį malonumą, – sakė I. Garuckienė.
Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetą lankanti Irena kalbėjo, kad jai gaila laiką leisti žiūrint televizijos serialus, ką mėgsta kai kurios jos bendraamžės.
Nors televizorius namuose dažnai įjungtas, tačiau moters rankos visuomet dirba: jei nelanksto knygų skulptūrų, tai mezga, neria, lipdo iš molio, gamina odinius papuošalus ir kitokius dirbinius, kurių išmoksta iš kolegių universitete.
Meilė popieriui
Kol nebuvo atradusi knygų skulptūrų, Irena mėgo kurti kitokius dirbinius iš popieriaus: lankstė origamį, kūrė puošmenas kvilingo technika, siuvinėjo atvirukus, klijavo dovanų dėžutes, įvairius stalo serviravimo reikmenis.
– Man labai malonu čiupinėti popierių, jį lankstyti, liesti, – sakė I. Garuckienė. – Gal todėl ir knygų skulptūros man labai patinka, aš jomis labai džiaugiuosi ir mėgaujuosi.
Moteris sakė, kad kitiems kyla klausimas, ką veikti su knygų skulptūromis, juk jos neilgaamžės, nefunkcionalios, jose renkasi dulkės ir pan. Tačiau Irena randa, kur panaudoti savo dirbinius. Pavyzdžiui, ežiukas tinka priminimo lapeliams sukaišioti. Stovėdamas ant stalo jis visada primins pažiūrėti į užrašus. Funkcionaliai galima panaudoti ir žvakidę ar vazą. Žinoma, vandens į tokią nepripilsi, bet sausoms puokštėms ji puikiai tinka.
– Siūlau kiekvienam išbandyti šią techniką. Juk senų knygų namuose visi turime. Pamatysite, kad žavus ne tik rezultatas, bet ir pats procesas, – išbandyti knygų skulptūros meną skatino darbšti vilkaviškietė.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.