Įspūdingo grožio prakartėlė šiemet papuošė Vilkaviškio katedrą. Ja pasigrožėti galima dar visą mėnesį – iki Grabnyčių, vasario 2 dienos.
Kukli šeimyninė scena: kūdikėlis Jėzus, jo motina Švenčiausioji Mergelė Marija ir globėjas Juozapas, tvartelis, ėdžios, gyvuliai, piemenys – tai prakartėlė, savo nebyliu liudijimu primenanti tikrąją šventų Kalėdų esmę ir prasmę. Palyginti su žaižaruojančiomis girliandomis, tviskančiais žaisliukais, trankia muzika ir triukšmingu šventiniu šurmuliu ji tokia tyli ir paprasta, talpinanti tiek slėpinių ir simbolių. Netgi ir netikintiesiems ji byloja apie tai, kas svarbiausia: šeimos ir bendrystės džiaugsmą, artimųjų dėmesį ir užuojautą, silpnųjų globą, rūpinimąsi kitais, gebėjimą duoti ir norą dalytis, atidumą ir pagarbą, dosnumą ir saiką – tikrąsias vertybes ir brangiausias dovanas, kurių niekas ir niekur negali nusipirkti.
Kasmet kalėdiniu laikotarpiu prakartėlė papuošia ir Vilkaviškio katedrą. Prelato Vytauto Gustaičio iniciatyva šiais metais Jėzaus gimimo gyvulių tvartelyje vaizdas atnaujintas.
Prelatas prisipažino, kad naujas skulptūras prakartėlei buvo nusižiūrėjęs dar birželio mėnesį liturginių reikmenų mugėje Lenkijoje, o paskui ieškojęs, kas jam padėtų sumanymą įgyvendinti. Šiandien prelatas sako, jog už pagalbą esąs labai dėkingas dosniems rėmėjams: verslininkui Arūnui Simučiui ir ūkininkui Algirdui Pilipavičiui.
Įspūdingo grožio prakartėlei katedroje paskirta didelė erdvė. Kiekvienais metais tikimasi ją atnaujinti, praturtinant vis naujais elementais. Prakartėlė Vilkaviškio katedroje „gyvens“ iki Grabnyčių, t. y. vasario 2-osios. Tad kiekvienas, net ir tas, kas nemoka ar nenori melstis, bent iš smalsumo ar pagarbos tiems, kurie puoselėja ir tęsia senas krikščionybės tradicijas, gali ateiti ja pasigrožėti ir dar vaikus atsivesti.
Taip pat prasmingai, elegantiškai papuoštas ir katedros altorius, skoningai parinktos ir visos kitos kalėdinės erdvių dekoracijos.
Už paaukotą laiką, idėjas ir triūsą puošiant šventovę Vilkaviškio katedros klebonas V. Gustaitis ypač dėkojo Inai Striokienei ir visai jos komandai.
Jau ne vienus metus Vytautas Gustaitis kviečia Savivaldybę, verslininkus įkurdinti prakartėlę ir J. Basanavičiaus aikštėje, šalia miesto eglutės, kur jau stovi ir jaukus namelis. Anot prelato, idėjai visi pritaria, bet prakartėlės kaip nėra, taip nėra.
Vertėtų pasidžiaugti ir išpuoštu visu miesto centru. Vilkaviškis tikrai nušluostė nosis net ir didiesiems miestams, ne tik gražiai papuošęs didžiąją Kalėdų eglę, bet aplink ją pritupdęs ir gražų būrį mažylių atžalų – įmonių, įstaigų bei gyventojų sukurtų eglučių. Išdygo karuselė, sudundėjo traukinukas, nušvito Turizmo ir verslo informacijos centro „burbulas“. Aikštė atgijo. Čia visada pilna žmonių. Tikėkimės, kad 2020-ųjų Kalėdas Vilkaviškis, suvienijęs idėjas, pastangas bei lėšas, pasitiks ir su prakartėle miesto aikštėje.
Beje, prakartėlių tradicija siekia dar ankstyvųjų krikščionių laikus, kai buvo pradėta inscenizuoti tvartelį Betliejaus uolose. Ilgus amžius tai ir buvo daroma tik Betliejuje. Prakartėlės atsiradimas Europoje siejamas su Italija ir šv. Pranciškaus Asyžiečio vardu. Anot pasakojimų, 1223 metais šv. Pranciškui gimė idėja atkurti Kalėdų nakties įvykius. Pasikvietęs globėją matininką Džiovanį Velitą, kuriam priklausė grotos Grečio apylinkėse, netoli pranciškonų brolių vienuolyno, jo paprašė tenai pastatyti prakartėlę, pridėti šieno, atvesti jautį ir asilą. Viską paruošti taip, kaip buvo Betliejaus tvartelyje Jėzui gimstant. Pranciškus troško ne atspindėti, o išgyventi tai, kas nutiko šventąją naktį. Žmonės, išgirdę apie nepaprastą reginį, pradėjo plūsti iš visos apylinkės nešini uždegtomis žvakėmis. Prakartėlė pasitarnavo kaip altorius, čia buvo aukojamos šv. Mišios. Prakartėlių muziejus Grečio vienuolyne veikia iki šiol.
Pirmoji skulptūrinė prakartėlė, sukurta taip pat XIII amžiuje, buvo pastatyta Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje. Prakartėlių gamyba ypač suklestėjo XV amžiuje Italijos mieste Neapolyje, o vėliau paplito ir po visą Europą.
Vatikane Kalėdų eglė ir prakartėlė Šv. Petro aikštėje pirmą kartą pastatyta tik 1982 metais popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva.
Šiuo metu prakartėlių muziejus (ir ne po vieną) turi kiekviena krikščioniška pasaulio šalis, tarp jų – ir Lietuva. Nuolatinė kasmet papildoma prakartėlių paroda veikia Rokiškio dvaro sodo kaimiškame kluone. Jų ten jau gerokai per šimtą: yra sukurtų iš medžio, molio, šiaudų, pakulų, žievės, lino, popieriaus, džiovintų augalų ir kitų medžiagų. O šiemet Rokiškyje nulipdyta prakartėlė… iš smėlio.
Rita MITKUTĖ-MADDOCK
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.