Kvapų pasaulio žavesį alvitietė Laura Pečkienė jautė nuo pat vaikystės. Tuomet mamos ar tetų kvepalai jai kėlė asociacijas su dar nepažintu suaugusiųjų pasauliu. Tai buvo lyg uždraustas vaisius, kurio paragauti mergaitei labai knietėjo.
Kaupia kvepalus ir jų istorijas
Su didžiausiu entuziazmu L. Pečkienė pasakoja apie susikurtą parfumerijos pasaulį, kuriuo susižavėjo dar vaikystėje. Moteris ligi šiol mena įstabius kvapus tuometiniuose tetų kambariuose, į kuriuos jiems, tada dar mažiems vaikams, buvo draudžiama patekti. Paslapčiomis ten su savo pusbroliais įsmukusi Laura tuomet mėgaudavosi kvepalų aromatais, kurie dabar jau yra laikomi vintažiniais ir puošia moters kolekciją, taip jai primindami artimuosius. Pavyzdžiui, alvitietė kolekcijoje turi kvepalus, kuriuos įsigijo po pusbrolio vestuvių, tad dabar jie visuomet ir primena šį žmogų.
Beje, kolekciją L. Pečkienė pradėjo rinkti visai neseniai ir dabar gailisi anuomet išmestų kvepalų buteliukų. Šiuo metu ji turi apie 130 skirtingų flakonėlių.
Į Lauros kolekciją parfumerija atkeliauja įvairiais būdais. Vintažinius kvepalus ji perka sendaikčių parduotuvėse arba internete vykstančiuose aukcionuose, kuriuose alvitietei dažnai nusišypso sėkmė. Moters draugai, ieškodami lauktuvių, visuomet žino, kad geriausia dovanėlė Laurai – kvapai. Jos vyras, grįždamas iš užsienio, taip pat palepina žmoną naujais kvepalais.
Kolekcininkė domisi ir parfumerijos istorija. Pačios įdomiausios yra vintažinių kvepalų sukūrimo istorijos, siekiančios Napoleono laikus ar įvykius, kai kvepiantys kosmetikos skysčiai buvo pradėti kurti ne tik Prancūzijoje, bet ir Amerikoje.
Tačiau Laurą žavi ne tik kvepalai, bet ir visas kvapų pasaulis: gamta, eteriniai aliejai ar smilkalai.
Susidomėjo savo kilme
L. Pečkienė sakė, jog nuo mažens buvo smalsi, visuomet domėjosi netradiciniais dalykais. Pavyzdžiui, jai buvo įdomu, kodėl visi šeimos nariai yra liekni, smailomis nosimis – lyg būtų kitataučiai. Jau suaugusi Laura internete surado įmonę, kuri užsiima žmogaus tautybės nustatymu iš seilių mėginėlio. Gavusi rezultatus sužinojo, kad jos venomis teka ne tik lietuviškas kraujas, bet yra ir lenkiško, ukrainietiško, baltarusiško, taip pat esama Balkanų tautų pėdsakų.
Tai moterį pastūmėjo plačiau pasidomėti savo giminės šaknimis. Vienoje interneto platformoje sudariusi genealoginį giminės medį, Laura atrado daugybę sutampančių šakų. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo jos trečios eilės pusseserės nuopelnas: ši įvairiuose archyvuose jau buvo surinkusi daugybę informacijos apie giminės šaknis, siekiančias net XIV amžių. Tad alvitietė tik dar labiau papildė genealoginį medį ir dabar visi gali džiaugtis puikiu rezultatu.
Netikėti geologiniai radiniai – šalia namų
Kitas L. Pečkienės pomėgis – fosilijų (iškastinių senųjų liekanų) paieška. Pirmąją fosiliją Laura rado visai šalia namų tekančioje Širvintos upėje. Tai prikaustė alvitietės dėmesį ir nuvedė tolimesnių paieškų keliu. Moteris yra radusi suakmenėjusių medžių gabaliukų, kriauklyčių, vabzdžių, koralų ar jūros ežių fosilijų. Net savo darže kartkartėmis vis randa jūrinių kriauklyčių liekanų, o upelyje – vadinamųjų „velnio pirštų“. Visa tai byloja, jog šiose vietose prieš tūkstančius metų tyvuliavo vanduo.
Laura teigia, kad išvykusi paiškylauti prie ežero ar jūros, kol kiti linksminasi, mieliau einanti ieškoti įvairių akmenėlių, kurie ją irgi žavi.
Moteris pati stebisi savo sugebėjimu aptikti nepaprastų radinių – ieškodama juos tarsi pajaučia. Grįžusi su radiniu į namus, ji sėda prie kompiuterio ir bando išsiaiškinti, kas tai galėtų būti.
Šiuo metu L. Pečkienė susidomėjusi joga. „Anksčiau užsiiminėjau fitnesu, tačiau jogos pratimai labiau padeda atrasti harmoniją su savo kūnu ir dvasia“, – apie dar vieną savo pomėgį kalbėjo moteris, neseniai pradėjusi įgyvendinti ir kitą seną svajonę. Nuo praėjusių metų rudens Laura ėmė studijuoti Marijampolės kolegijoje kultūros ir sporto vadybą, taip dar labiau priartėdama prie naujų galimybių ir atradimų.
Radvilė BLAŽAITYTĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.