Maisto gamybos verslui namuose – palankesnės sąlygos

Eglė MIČIULIENĖ

Prieš porą mėnesių įsigalioję nauji reikalavimai vis labiau skatina užsiimti smulkiuoju maisto gamybos verslu, taip pat legaliai veiklą vykdyti tuos, kurie jau verčiasi maisto produktų namuose gaminimu nedideliais kiekiais.

Mažesni reikalavimai

Dar prieš gerus metus norint parduoti namuose pagamintą tortą ar vieno kąsnio užkandžius, Lietuvoje reikėjo keisti pastato paskirtį, nes įstatymas neleido užsiimti maisto gamyba gyvenamosios paskirties pastatuose. 2018 m. lapkričio pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą dėl statinių naudojimo ne pagal paskirtį atvejų išplėtimo ir atvėrė galimybę versliems gyventojams savo namuose užsiimti legalia veikla.

Neseniai smulkiajam naminio maisto gamybos verslui sąlygos dar labiau pagerintos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gruodžio viduryje patvirtino supaprastintus reikalavimus tiems, kas maistą mažais kiekiais gamina gyvenamosios paskirties patalpose ir tiekia jį tiesiogiai vartotojams.

Šių sąlygų laikydamiesi gyventojai pyragėlius, tortus, sumuštinukus ir kitus parduoti skirtus gardėsius jau gali gaminti namuose, o tie, kas tuo užsiėmė ir anksčiau, turi galimybę savo veiklą legalizuoti.

Vertina naminį maistą

VMVT atlikta apklausa rodo, kad net apie 90 proc. gyventojų palankiai vertina ir norėtų įsigyti rankų darbo namų gamybos maisto. Vis daugiau atsiranda ir potencialių tokio maisto gamintojų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus vyr. specialistė-maisto produktų inspektorė Vilija Vasiliauskienė teigė, jog pastaruoju metu sulaukia skambučių ne tik iš miesto, bet ir iš kaimiškųjų vietovių. Žmonės teiraujasi, ką daryti ir kokius reikalavimus reikia atitikti, kad būtų galima legaliai užsiimti mažų kiekių maisto gamyba namų virtuvėse.

Beje, kaimo gyventojai šioje vietoje turi privilegiją: jie gali pasinaudoti Žemės ūkio ministerijos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ tokiai veiklai vystyti kaimiškosiose vietovėse.

Reikalavimai – esminiai

Apsisprendus imtis maisto gamybos veiklos didelių investicijų į namų virtuvę nereikės, bus atkreiptas dėmesys tik į pačius svarbiausius saugaus maisto tvarkymo aspektus.

Patalpoms keliami esminiai higienos reikalavimai: aplinka turi būti švari, paviršiai – be įtrūkimų, lengvai valomi, dezinfekuojami. Savaime suprantama, patalpose negali būti kenkėjų, iš lauko nepriskristi vabzdžių. Privalo būti užtikrintas karšto ir šalto vandens tiekimas, o jam nutrūkus veikla turi būti iškart sustabdyta.

Gaminant maistą reikės laikytis asmeninės higienos – atidžiai ir dažnai plauti rankas, nenaudoti nešvarių medžiaginių virtuvės rankšluosčių, nepamiršti reguliariai valyti, plauti ir dezinfekuoti gamybos paviršius, įrankius ir indus, stebėti, kad į maisto ruošimo patalpą nepatektų augintiniai ar pašaliniai asmenys.

Būtina sudaryti sąlygas siekiant išvengti kryžminės taršos, termiškai apdoroti maisto produktai turi būti atskirti nuo neapdirbtos produkcijos.

Neleidžiama maisto gaminti jaučiant peršalimo, virusinės infekcijos ar apsinuodijimo požymius, ši taisyklė galioja ir sunegalavus artimiems šeimos nariams.

Namų verslui skirtas maistas iki patiekimo galutiniam vartotojui turi būti apsaugotas nuo mikrobinės ir fizinės taršos.

Nustatyti leistini kiekiai

Maisto gamybai namuose yra numatyti ir tam tikri produkcijos rūšies bei kiekių apribojimai.

Visi norintieji gaminti maistą namuose ir tiekti jį tiesiogiai vartotojams turės pasirinkti, kokią produkciją gaminti – kepti kepinius ir kitus miltinius produktus ar ruošti valgius bei patiekalus, t. y. šaltus užkandžius, pusgaminius, karštus patiekalus.

„Svarbu žinoti, jog tokiai smulkiajai gamybai namų sąlygomis yra taikomi produkcijos kiekio reikalavimai. Jei miltinės ir kreminės konditerijos gaminys, duonos ar pyrago kepinys sveria daugiau kaip 250 g, jų per dieną namuose galima pagaminti ne daugiau kaip penkis (pavyzdžiui, kepti tortus, pyragus, šakočius ir pan.). Smulkiųjų duonos ar pyrago kepinių, miltinės ir kreminės konditerijos gaminių, kurių svoris bus ne didesnis kaip 250 g (pavyzdžiui, bandelių, keksiukų, spurgų, pyragaičių ir kt.), per dieną galima pagaminti ne daugiau kaip 100 vnt., o sausainių ar kitų sveriamų smulkiųjų duonos ar pyrago gaminių – ne daugiau kaip 7 kg“, – aiškino V. Vasiliauskienė.

Kiekio reikalavimai numatyti ir namų sąlygomis ruošiant vartotojams patiekalus: karštųjų patiekalų per dieną galima pagaminti iki 20 porcijų, pusgaminių – koldūnų, blynelių ir kt. – iki 10 kg. Nedidelių užkandžių, vadinamųjų vieno kąsnio sumuštinių, – ne daugiau kaip 100 vnt.

Taip pat svarbu, kad namuose gaminto maisto negalima tiekti į prekybą, pats pardavėjas savo gaminį parduoti gali tik tiesiogiai galutiniam vartotojui.

„Kaip ir kituose savo kontroliuojamuose objektuose, taip ir šiuose mes atliksime planinius patikrinimus. Tačiau svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog jie patys tiesiogiai prisiima atsakomybę už savo pagaminto maisto kokybę“, – sakė inspektorė.

Tie, kas norėtų reikalavimus išsiaiškinti detaliau ar ketina registruoti maisto gamybos namuose verslą, turėtų kreiptis į VMVT Vilkaviškio skyrių, esantį Vytauto g. 2F, arba paskambinti tel. (8 342) 52 307.