Taršą fiksuoja žemėlapyje

Eglė MIČIULIENĖ

Jei išsiruošėte pasivaikščioti miške, pareigūnai prašo saugoti gamtą ir jos neteršti, o pastebėjus teršėjus ar atliekas apie tai pranešti.

Padangas – į mišką

Šiuo metu esant ekstremaliai situacijai ir sparčiai plintant pavojingajam virusui, kone kasdien skelbiama apie vis naujus apribojimus.

Kol dar judėjimas lauke nėra visai uždraustas, žmonės važiuoja į miškus – ten daugiau erdvės nei parkuose ir kur kas paprasčiau laikytis atstumų vienas nuo kito.

Tačiau į gamtą reikėtų važiuoti ne tik be būrio pakeleivių, bet ir be atliekų, o jų, deja, pamiškėse vis dar randama nemažai. Ypač pagausėjusiais šiukšlynais miškininkai skundėsi metų pradžioje.

„Atliekų radome tikrai daug: padangų, buferių, kitų automobilių detalių, kuriomis atsikrato transporto priemonių ardytojai, taip pat – senų baldų, buitinės technikos. Renkame šiukšles patys, labai džiaugiamės, kai sulaukiame pagalbos iš seniūnų. Ypač aktyviai mums padeda Gižų seniūnas, jis atsiunčia technikos, žmonių. Šiemet dar pavasariui neprasidėjus iš mūsų prižiūrimų miško plotų buvo išgabenta kelios priekabos atliekų“, – pasakojo Vilkaviškio girininko pavaduotojas Regimantas Valaitis.

Tiesa, šiuo metu, anot miškininko, atliekų atrodo sumažėję – galbūt dėl to, kad ir patys žmonės prasidėjus pandemijai juda mažiau, o gal kad ir miškuose padaugėjo lankytojų, kurių šiukšlintojai visai nepageidauja susitikti.

Pranešti apie taršą

Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Liudvikas Puskunigis gyventojus kviečia ne tik neteršti gamtos, bet ir pranešti apie miškuose pastebėtus šiukšlynus. Tokiais atvejais žmonės visada gali skambinti telefonu 112, tačiau suprantama, kad šiuo sunkiu metu Bendrojo pagalbos centro darbuotojai ir taip yra labai užimti.

Kad jų nereikėtų trukdyti, L. Puskunigis siūlo pasinaudoti specialia interneto programa „Grynas žemėlapis“.

„Pastebėjai prieš gamtą pakeltą ranką? Būk pilietiškas – pranešk! Žemėlapyje žymėk tikslią Lietuvos vietą, kurioje aptikai taršą, ir atvyksime išspręsti problemą. Gamta tau padėkos. Tegu mūsų šalies žemėlapis būna grynas!“ – taip pristatomas šis projektas. Žemėlapyje galima pažymėti pastebėtus sąvartynus, nesutvarkytas šiukšles, nuotekų vamzdynus.

Šį žemėlapį pareigūnas palygino su jau anksčiau internete paleistu žemėlapiu „Lietuva be šešėlio“. Jame galima pažymėti, kur pastebėtas nelegalus prekybos alkoholiu, cigaretėmis ar degalais „taškas“. Gyventojai tokias vietas užfiksuoja ir pažymi žemėlapyje – taip siunčiama žinutė pareigūnams, kad „tašką“ likviduotų. „Grynas žemėlapis“ veikia panašiu principu“, – aiškino specialistas.

Baudas žada didinti

Anot L. Puskunigio, šiukšlynų mūsų miškuose mąžta sunkiai. Štai prie Uosijos miško, dešinėje kelio pusėje, kažkas mėgina „daiginti“ naują šiukšlyną. Buvo atvežtas didžiulis kiekis atliekų, tačiau sklypo savininkai viską sutvarkė, atliekas nuvežė į aikštelę. Netrukus kažkas šiukšles pradėjo mesti jau kairėje kelio pusėje, privatizuoti skirtame miško plote.

Žinoma, norėtųsi, kad būtų ne tik fiksuojamos taršos vietos, bet ir sulaikyta kuo daugiau teršėjų, kurie dar ir sulauktų adekvačių baudų.

Pats miškininkas pripažįsta, kad baudos už aplinkos taršą nėra pakankamai didelės, ir vis dažniau kalbama, kad jas reikėtų kelti. „O kaip sako Čikagos gangsteriai – geras žodis ir revolveris gali daugiau negu vien tik geras žodis“, – juokavo L. Puskunigis.

Deja, šiukšlintojai nustatomi ne taip jau dažnai, tad miškų tvarkymo našta tenka jų savininkams.

Prieš keletą mėnesių, 2019-ųjų gruodį, „Santakoje“ rašėme apie šiukšlyną Podvarko miške. Gamtoje vaikštinėjusi vilkaviškiečių šeimyna prie tako pastebėjo išverstą visą krūvą stambių automobilio detalių. Jas apžiūrėję žmonės aptiko automobilio techninės apžiūros taloną, kurį nuskenavę persiuntė Aplinkos ministerijai. Situaciją išsiaiškinti pavesta Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnams.

Tvarko ne tas, kas šiukšlina

Paaiškėjo, kad dokumentuose nurodytas automobilio savininkas savo transporto priemonę buvo pardavęs draugui vilkaviškiečiui. Pastarasis automobilį išardė ir, kaip manoma, pardavė dalimis, o kas atliko – atsikratė miške. Mat didžiųjų gabaritų atliekas priimančiose aikštelėse, kur už daugumą paslaugų pinigų neimama, už automobilių padangas (jei jų daugiau nei penkios), buferius, senus tepalus ir kitas atliekas reikia mokėti. Kitaip tariant, jei vertiesi transporto priemonių ardymu, už tai privalai mokėti, tačiau nemaža dalis ardytojų to purtosi.

Kadangi įtariamasis, kuriam savo seną mašiną pardavė jos savininkas, išvykęs į užsienį, visa atliekų sutvarkymo ir pašalinimo pareiga teko miško savininkui, šiuo atveju – mieste gyvenančiai moteriai.

„Savininkei buvo surašytas nurodymas pašalinti atliekas per du mėnesius. Garbingo amžiaus moteriai padėjo geranoriškas vietinis ūkininkas, kuris viską sukrovė į priekabą ir išvežė į Vilkaviškyje, Šiaurės gatvėje, veikiančią stambiųjų atliekų aikštelę“, – pasakojo pareigūnas.

Taigi vieta buvo sutvarkyta, deja, už atliekų pridavimą teko susimokėti ne tam, kas jas atvežė į mišką, o valdos savininkei.

„Tačiau kai sužinosime, kad šis asmuo grįžo, jam iškart pateiksime kaltinimus administracinėje byloje ir pareikalausime sumokėti baudą už aplinkos teršimą“, – kalbėjo L. Puskunigis.